Pandemija neįveikė Muziejų dienos: Valdovų rūmuose lankytis bus galima nemokamai ir ilgiau

„Po metų pertraukos sugrįžusi Muziejų diena šiais metais bus kitokia – ji stebins siurprizų gausa, tačiau pirmiausia dėmesys bus kreipiamas į saugų muziejaus lankymą. Atsiliepdami į ICOM skelbiamą Muziejų moto, norime ne tik dalytis žinia apie kintantį ir lanksčiai į kasdienybės iššūkius reaguojantį muziejų, bet ir padėti žmonėms sugrįžti į kultūrinį gyvenimą. Tai – mūsų pareiga ir atsakomybė, kaip ir užtikrinti saugią lankymo aplinką“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.

Muziejų dieną Valdovų rūmuose nuo 10 iki 20 val. lankytojai turės galimybę nemokamai lankyti nuolatines ekspozicijas ir ieškoti jose paslėpto fenomeno – raginio kiaušinio, taip pat gėrėtis 250 naujų eksponatų ir unikalia dr. Prano Kiznio paveikslų galerija, apžiūrėti net penkias parodas, dalyvauti filmo peržiūroje ar susitikti su muziejaus gidais ir edukatoriais Valdovų rūmų muziejaus prieigose ir išklausyti pasakojimų apie šį kompleksą – jo statinius, kiemelius, atkurtą renesansinį Bonos Sforcos sodelį, kuriame šiuo metu jau galima pavalgyti ar tiesiog išgerti kavos. Lankytojus Valdovų rūmų muziejus stebins ir nuolaidomis naujausiems leidiniams – jų bus galima įsigyti ypač patraukliomis kainomis.

Prisijungęs prie Lietuvos muziejų asociacijos projekto „Lietuvos muziejų fenomenai“, Valdovų rūmų muziejus kviečia būtinai aplankyti pirmąjį maršrutą „Istorija, archeologija, architektūra“ ir apžiūrėti eksponatą iš gausios bei įvairios muziejaus kolekcijos – raginį kiaušinį (XV a. pab. – XVI a. pr.). Eksponatas simbolizuoja šių metų Lietuvos muziejų fenomenų temą – laimės ir vilties simboliką, juo pasigrožėti taip pat bus galima virtualioje erdvėje – Valdovų rūmų muziejaus socialinių tinklų paskyrose.

Antrame maršrute „Atkurti istoriniai interjerai“ lankytojų laukia šimtmečio staigmena – dr. Prano Kiznio paveikslų galerija. III antikameroje eksponuojama 23 paveikslų kolekcija reprezentuoja įvairias XIV–XVII a. italų tapybos mokyklas. Tame pačiame maršrute laukia net trys tarptautinės parodos. Simboliška, kad Didžiojoje renesansinėje menėje šiuo metu eksponuojamos dvi – ilgiausiai veikianti ir naujausia – parodos. Čia vis dar galima pamatyti vieno šedevro tarptautinę parodą „Šlovingas, didis ir neregėtas įvykis: 1611 m. Maskvos caro priesaika“, kurioje prisimenama jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų pergalė prieš Maskvą XVII a. pradžioje, ir apžiūrėti Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, apie 1570–1650 m.) paveikslą. Kitoje pusėje – vos

prieš kelias savaites atidaryta tarptautinė paroda „Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1764–1795 m.) reprezentacinis portretas“, pažyminti 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, kurią kūrė ir karštai rėmė šis Lenkijos ir Lietuvos valdovas, tapęs paskutiniuoju Abiejų Tautų Respublikos monarchu. Paveikslą nutapė 1783 m. kunigaikščiams Radviloms dirbęs dailininkas Juozapas Ksaveras Heskis (Józef Ksawery Heski, apie 1810 m.), ir jis ilgą laiką puošė Nesvyžiaus rezidenciją, o šiuo metu priklauso Baltarusios Respublikos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijai.

Gretimoje salėje pristatoma ir dar vieno šedevro tarptautinė paroda, kurioje pirmą kartą viešai rodomas neseniai kunigaikščio Motiejaus Radvilos įsigytas Lietuvos arklidininko ir Prūsijos vietininko, kunigaikščio Boguslavo Radvilos portretas, galbūt sukurtas garsaus olandų dailininko Vilemo van Honthorsto (Willem van Honthorst, 1594–1666 m.).

Dar dvi parodos surengtos ketvirtame maršrute, kuriame veikia Muziejaus parodų centras. Nacionalinėje parodoje „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ lankytojų lauks žinomo dailininko, keliautojo, Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapytos akvarelės ir eskizai, kuriuose užfiksuotas nykstantis architektūros palikimas – senosios bažnyčios ir koplyčios, rūmų ir pilių griuvėsiai, skersgatviai ir kiemai. Tarptautinėje parodoje „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“ pristatomas itin reikšmingas ir savitas lietuvių karinės kultūros paveldas, taip pat pats karinis elitas, iš esmės prisidėjęs prie Senosios Lietuvos valstybės kūrimosi ir stiprėjimo.

Muziejaus dieną paįvairins nuo 11 iki 19 val. kas valandą Valdovų rūmų muziejaus Renginių salėje rengiamos filmo „Praeitis atsivėrė ateičiai“ peržiūros. Filmas, kurį sukūrė geriausių autorių komanda, tarp jų – žinomas scenaristas Jonas Banys, daugybės projektų režisierius Mindaugas Meškauskas, vienas populiariausių kompozitorių Deivydas Zvonkus ir kt., pakvies į interaktyvią pažintį su Valdovų rūmų atgimimo istorija ir atskleis čia eksponuojamo archeologinio paveldo bei sukauptų istorinių ir meno vertybių paslaptis. Laikantis reikalavimų, salėje vienu metu filmą galės žiūrėti iki 50 žiūrovų.

Pakeliavę po Valdovų rūmų muziejaus erdves, iš anksto užsiregistravę lankytojai galės 12, 14, 16 ir 18 val. kartu su gidu pasivaikščioti po Valdovų rūmų kiemus ir prieigas, užsukti į atbundantį Bonos Sforcos sodelį. Ekskursiją „Rūmų kiemai pasakoja“ ves istorikė Lirija Steponavičienė.

„Muziejų dieną paruošėme staigmenų ir tiems, kurie nori ramaus ir kultūringo laiko su knyga. Šia proga naujausiems leidiniams – parodų „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“, „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ bei „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ katalogams pritaikėme žymias nuolaidas: kai kurie jų atpigo net daugiau kaip 30 proc., tad visi norintieji turės ir puikią progą sutaupyti“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja.

Tarptautinė muziejų diena pasaulyje minima 43 kartą. Ji buvo inicijuota 11-ojoje Tarptautinės muziejų tarybos konferencijoje ir nuo 1978 m. minima 150 šalių.

Muziejų dienos Valdovų rūmuose renginių programa yra čia.