Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaryta paroda, kurioje praskleidžiama sovietmečio uždanga, pasakojama apie mažai tyrinėtą žydų bendruomenę Lietuvoje po karo.

Rengėjai sako, kad paroda – tai bandymas paneigti įsisenėjusius antisemitinius stereotipus ir daugiau papasakoti apie Lietuvos žydų kultūrinę ir etninę saviraišką sovietinio režimo metais. Istoriniais faktais paremtoje parodoje pagrindinis dėmesys skiriamas atskirų žmonių pastangoms atsilaikyti prieš laisvės, tapatybės ir istorinės atminties suvaržymus.

„Parodydamas objektyvią tiesą apie tuos laikus aš norėjau parodyti represijas prieš žydų inteligentiją, bylas, konkrečius atvejus, dokumentus, ikonografiją, nemaža jų dalis yra rodoma visuomenei pirmą kartą“, – pasakojo Lietuvos žydų muziejaus direktorius, rašytojas Markas Zingeris.

Sovietmečiu etninę kilmę žyminti vadinamoji penktoji grafa pase ribodavo žydams galimybes studijuoti prestižinėse aukštosiose mokyklose. Komunistų partija visaip trukdė piliečiams išvykti į Vakarus ir ypač pas artimuosius į Izraelį. Kruvinomis vadinamos antisemitinės kampanijos, kai buvo kurpiamos „kosmopolitų“ ir žydų kilmės medikų bylos: žinomi gydytojai buvo įkalinti, sušaudyti jidiš kalba rašę rašytojai. Lietuvoje žydų gydytojai kaltinti nužudę rašytoją Petrą Cvirką.

Save žydų kilmės lietuviu vadinantis M. Zingeris sako, kad jo nacijos pergalė, kai, padedant amerikiečiams, 8-ajame dešimtmetyje žydai gavo teisę išvykti iš šalies, yra ir dainuojančios revoliucijos priešaušris.

„Tuomet buvo žydų jaunuolių piketuotojų Maskvoje priešais Centro komitetą kokiais 1976 metais ir prieš sovietines ambasadas Anglijoje, Vokietijoje. „Išleisk mano tautą“ Mozės žodžiai faraonui, yra aktualūs ir dabar bet kokioje politinėje situacijoje, kai mums akivaizdžios atgijusios Maskvos imperinės ambicijos“, – sakė M. Zingeris.

Vilniuje, Tolerancijos centre, rodoma, kaip žydai gyveno Lietuvoje – čia, skirtingai nei kituose Sovietų Sąjungos miestuose, veikė ir teatras, ir šokių ansambliai, chorai. Stenduose daug fotografijų, kuriose rašytojų Grigorijaus Kanovičiaus, Icchoko Mero, dailininkų Mošės Rozentalio ir Rafaelio Chvoleso gyvenimo Lietuvoje akimirkos.

Pasak parodos rengėjų, Baltijos šalyse buvo mažiau antisemitinių nuotaikų. Todėl daugelis žydų po karo kėlėsi čia gyventi.