Pernai V. Tarasovo ir jo bendražygių iš Ukrainos koncertas „We stand with Ukraine“ palietė „Vilnius Mama Jazz“ festivalio lankytojų širdis ir buvo įvertintas ilgomis publikos ovacijomis. Per šiuos metus Vladimiras Tarasovas aktyviai koncertavo ir kūrė, vieno svarbiausių tarptautinių džiazo, eksperimentinės ir muzikos portalo „JazzWord“ organizuotoje kasmetinėje džiazo kritikų apklausoje buvo išrinktas geriausiu būgnininku, o šiemet „Vilnius Mama Jazz“ scenoje pristatys koncertą „Vladimir Tarasov's Austrian Circle“.

Maksimali muzikinė laisvė ir energija

Aukščiausio kalibro Lietuvos perkusinininkas ir inovatorius V. Tarasovas 1968-aisiais atvyko į Lietuvą ir tapo viena ryškiausių šalies džiazo figūrų bei garsino Lietuvą gausiose gastrolėse po daugelį Europos ir JAV miestų.

V. Tarasovas dirbo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, taip pat su kitais simfoniniais, kameriniais ir džiazo orkestrais Lietuvoje, Europoje ir JAV, scena dalijosi su tokiais garsiais muzikantais ir menininkais kaip Andrew Cyrille‘as, „The Rova Saxophone Quartet“, Anthony Braxtonas, Lauren Newton, Didier Petit ir kiti.

Nuolat kūrybinių idėjų pilnas, šiuolaikiškas ir progresyvus, V. Tarasovas kūrė muziką orkestrams, kino filmams ir spektakliams, o jo individualiai ir su įvairių šalių menininkais sukurti projektai pristatyti garsiausiuose meno centruose bei renginiuose – nuo Venecijos bienalės, Čikagos Šiuolaikinio meno muziejaus, Georges Pompidou centro Paryžiuje iki Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge ar „Southbank“ menų centro Londone.

Vladimiras Tarasovas. / D. Labučio nuotr.

Gausybę įvertinimų pelnęs menininkas kartu su Viačeslavu Ganelinu ir Vladimiru Čekasinu 2017 metais apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už Lietuvos džiazo mokyklos sukūrimą.

Su legendiniu Lietuvos būgnininku koncertuosiantis A. Schreiberis – kompozitorius ir džiazo smuikininkas, gyvenantis, kuriantis ir dėstantis Vienoje bei Lince, Austrijoje. Kaip muzikantą, jį domina iš pažiūros prieštaringų sričių sandūra – maksimali laisvė aiškios architektonikos rėmuose ir švelniausia melodika maksimalios energijos išraiškoje.

A. Schreiberis bendradarbiavo su tokiais muzikantais ir kolektyvais kaip Peteris Ablingeris ir Bernhardas Langas, „Music Company“, Barre‘as Phillipsas, Billas Elgartas, Conny Baueris, Dieteris Glawischnigas, „The Neighbours“, „Cercle“, Tony Oxley, Johnas Marshallas, „Experimenti Berlin“, NDR bigbendas, poetas Ernstas Jandlas ir kitais. Šiuo metu jis groja su Angelika Hagen, Trio MIT ir grupe „Harry Pepl (Tape)&The (Lonely) Single Swinger Band“.

Klavišininkas Christophas Cechas mąsto ir kuria plačiai. Muzikantas yra žinomas ne tik kaip nonkonformistiškai diriguojantis kompozitorius, bet ir kaip charizmatiškas bigbendo lyderis, jautrus mažų grupių klavišininkas, o kartais net ir būgnininkas. C. Cecho patirtis apima nuo gausybės kūrinių mažiems eksperimentinio džiazo ir kamerinės muzikos ansambliams iki kūrinių bigbendui, didelių simfoninių koncepcijų, muzikos mišioms, įvairių kūrinių orkestrams bei trijų operų.

C. Cecho talentas muziką paversti betarpiška lėmė sėkmingą Antono Brucknerio universiteto Lince (Austrija) Džiazo ir improvizacinės muzikos instituto, kuriam C. Cechas vadovavo, veiklą. Būdamas daugelio konkursų laureatas, jis yra kelių ansamblių įkūrėjas ir narys: šiuo metu groja kartu su „Nouvelle Cuisine Bigband“, savo paties vadovaujamu „Christoph Cech Jazz Orchestra „Project CC JOP“, šiuolaikinės muzikos kolektyvu „JANUS Ensemble“.

Po šešiolikos metų praleistų Niujorke, bosininkas P. Herbertas jau du dešimtmečius kuria ir gyvena Paryžiuje ir Vienoje. Jo muzikinio bagažo faktai kalba patys už save: per metus P. Herbertas surengia vidutiniškai 100 koncertų, o jo koncertinių turų metu nukeliautas atstumas siekia apie 100 tūkst. mylių. Jis bendradarbiavo su tokiais muzikantais ir ansambliais kaip Marc‘as Coplandas, „John Abercrombie Quartett“, Bobbio Previte'o „The Horse“, „John Clark Octet“, Robino Eubankso „Mental Images“ ar Marcelis Khalifas, o jo kūryba užfiksuota daugiau nei 180-yje kompaktinių plokštelių (įskaitant kūrybą su Paulu Simonu).

P. Herbertas taip pat yra įvairiapusis kompozitorius, sukūręs kūrinių įvairiems orkestrams ir kamerinėms grupėms, pavyzdžiui, ansambliui „ensemble plus“, „SOV“, Niujorko „absolute ensemble“, o naujausias jo kūrinys – opera „Trans Maghreb“ – skirta 2014 metų festivaliui „Bregenzer Festspiele“. Menininkas yra leidybinės kompanijos „Aziza Music“ įkūrėjas, dėsto kontrabosą, improvizaciją ir kompoziciją Linco Antono Brucknerio privačiame universitete, yra Vienos klubo „Porgy&Bess“ kuratorius.

Kvarteto muzikantų individualios patirtys – vertos pasigėrėjimo, tad neabejojame, kad grodami kartu jie „Vilnius Mama Jazz“ auditorijai jie padovanos užburiantį pasirodymą, kuris išjudins klausytojų vaizduotę iš pavasariško snaudulio.

„Vladimir Tarasov's Austrian Circle“ koncertas – viena iš dviejų gegužės 28 dienos „Vilnius Mama Jazz“ vakaro programos dalių. Tądien festivalio programoje – ir virtuoziškosios prancūzų trimitininkės, kompozitorės ir aranžuotojos Airelle Besson programa TRY.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Bilietus platina kakava.lt.

Daugiau informacijos ir nuolat pildoma festivalio programa: www.vilniusmamajazz.lt.