Kaip kalba vėjo tunelio direktorė, lankytojų sudėtis jos nestebina, juk vaikinai labau linkę į ekstremalius nuotykius: „Itin daug vėjo tunelyje sulaukiame bernvakario šventę mininčių dalyvių. Šeštadieniais 70 proc. visų lankytojų sudaro būsimieji jaunikiai ir jų šventę organizuojantys draugai, panorę išbandyti naują, adrenalino prieskoniais pagardintą pramogą“, – kalba Evelina Vasiliauskienė.

Nors vaikinų pramogauja daugiau, tačiau moterims skristi vėjo tunelyje sekasi geriau nei vyrams. Vėjo tunelio atstovė paaiškina, jog merginos lankstesnės, dėmesingiau išklauso instruktažą bei atidžiau vykdo instruktorių nurodymus.

Paklausta, kam vėjo tunelyje skraidyti sekasi geriausiai, Evelina nei akimirkos nesusimąsto: „Vaikams. Jie vėjo tunelyje iš karto atsipalaiduoja, nebijo, tad tuoj pat pajunta laisvo kritimo malonumą. Paskraidę vieną kartą, jie iš karto nori sugrįžti ir vėl patirti žaismingai tikrovišką skrydį“.

Apie penktadalis vėjo tunelių klientų – sportininkai, kuriuos galima būtų suskirstyti į dvi pagrindines grupes: būsimi parašiutininkai, kurie ruošiasi AFF (angl. Accelerated freefall) programai, ir į tuos, kurie jau turi didelę parašiutizmo arba skrydžių vėjo tunelyje patirtį.

„Jų poreikiai skiriasi. AFF programos dalyviai atvyksta į vėjo tunelį išmokti stabilios kūno pozicijos, apsisukimų ir kitų pradinės pozicijos – skrydžio ant pilvo – pagrindų tam, kad greičiau įveiktų mokymus, – pasakoja E. Vasiliauskienė. O parašiutininkai, turintys daugiau patirties, vėjo tunelyje mokosi atlikti sudėtingesnes figūras ir triukus. Vėliau išmoktas pozicijas išbando šokdami parašiutu. Vėjo tunelis jiems – nepakeičiamas treniruoklis, leidžiantis žymiai greičiau tobulėti“.

„Laisvalaikio Dovanos“ vėjo tunelyje sumontuoti galingi varikliai su specialiais propeleriais sukuria vėjo srautą, o difuzorius jį suspaudžia bei tikslingai nukreipia vertikaliai į skrydžio kamerą. Čia vėjo greitis gali siekti net 250 km/val. Taip greitai vertikaliai pučiamas oras įgauna keliamąją galią – lengvai pakelia žmogų ir jį išlaiko ore. Tad vėjo tunelyje žmogus „guli“ ant vertikalaus oro srauto ir savo kūno padėtimi valdo judėjimą tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.