Kovą Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas ir kultūros rėmėjas P. Kiznis pasirašė sutartį dėl 23 paveikslų perdavimo neatlygintinai eksponuoti.

Kolekciją sudaro garsių XIV–XVII amžiaus Italijos bei Italijoje dirbusių dailininkų tapybos darbų rinkinys, pranešė muziejus.

Šie darbai jau rodomi antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijos III manieristinėje antikameroje.

„Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama P. Kiznio paveikslų galerija suformuota iš neseniai muziejaus surengtoje tarptautinėje parodoje eksponuotų kūrinių, kuriuos nutapė įvairių Italijos regionų menininkai – venecijiečiai, lombardiečiai, romiečiai, florentiečiai, sieniečiai, kalabriečiai, taip pat flamandų, graikų ir lenkų kilmės dailininkai, mokęsi ir kūrę Italijoje“, – teigiama pranešime.

Dalį paveikslų pramonininkas dovanojo Valdovų rūmų muziejui, o kitus perdavė ilgalaikiam nuolatiniam saugojimui ir eksponavimui.

„Valdovų rūmų muziejaus ir visos Lietuvos muziejininkystės istorijoje tai itin retas gestas ir labai sektinas pavyzdys, gal lygintinas su Mykolo Žilinsko iniciatyva, kai vieno asmens pastangomis ir dosnumu muziejus turi galimybę papuošti savo erdves ne vienu ar keliais, o ištisa vertingų paveikslų galerija“, – yra sakęs Valdovų rūmų muziejaus direktorius V. Dolinskas.

Anot jo, P. Kiznio dėka į Lietuvą grįžta unikalios senojo europinio meno vertybės, prarasti Lietuvos europietiškumo, priklausymo lotyniškosios ir krikščioniškosios Europos civilizacijos erdvei ženklai.

Seniausias dovanojamas kūrinys nutapytas XIV amžiaus septintajame dešimtmetyje, tai Jacopino del Conte'ės (Jakopino del Kontės) sukurtas popiežiaus Leono X portretas, kūrybingai atkartojantis Rafaelio kūrinį. Būtent šis popiežius, asmeniškai bendravęs su Vilniaus vyskupu Albertu Radvila, pradėjo karalaičio Kazimiero Jogailaičio paskelbimo šventuoju procesą.

Kiti į Lietuvą grįžtantys paveikslai sukurti XV–XVII amžiuje. Tarp jų – Nicolo Rondinellio (Nikolo Rondinelio), Santi di Tito (Sančio di Tito), Domenico Puglianio (Domeniko Puljanio), Jacopo Vignali (Jakopo Vinjalio), Giuseppes Cezario (Džuzepės Čezario) ir kitų darbai.