Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje, artėjančių švenčių proga atidaryta paroda, kurioje eksponuojami patys seniausi muziejuje saugomi Velykų margučiai ir verbos, rinkti dar Jono Basanavičiaus.

Lietuvos nacionalinis muziejus saugo beveik keturių tūkstančių margučių rinkinį. Patys seniausi kažkada priklausė Lietuvių mokslo draugijai. Yra žinoma, kad Jonas Basanavičius, gyvendamas Bulgarijoje ir Čekijoje, susižavėjo tenykščiais švenčių papročiais ir į Lietuvą grįžo jau surinkęs tose šalyse margintų kiaušinių. Vėliau Lietuvių mokslo draugijos nariai prieš Velykas važinėjo po Lietuvą ir rinko margučius.

„Nedažnai rodome pačius seniausius margučius, kuriuos turime savo rinkinyje. Ir būtent šitoje parodoje žmonės gali pamatyti 100 ir daugiau metų margučius“, – teigia parodos rengėja dr. Elvyda Lazauskaitė.

Parodoje eksponuojami ir pastaraisiais metais daugiau nei 20-mties meistrų sukurti margučiai. Pasak muziejininkų, šiandien regionų tradicijos mažai skiriasi, nes žmonės dažniau keičia gyvenamąsias vietas. Bet anksčiau, pavyzdžiui, suvalkiečiai išsiskirdavo margučių skutinėjimu, žemaičiai puošė vašku, o aukštaičiai kiaušinius virdavo su visokiomis žolelėmis.

Parodoje pristatomos ir Velykų tradicijos. Anksčiau vaikai laukdavo Velykės kiaušinių, kuriuos per naktį ji margindavo su kiškučiais. Taip pat ant tvorų buvo kabinami lizdai, tikintis, kad grįždamas paukštis padės margutį.

„Susėdus prie stalo vyriausias šeimos narys padalina margutį, kad namuose būtų santarvė ir skalsa. Ir visi pirmą suvalgo“, – sako parodos kuratorė Violeta Dubnikienė.

Pasak muziejininkų, daužavimas išlaisvina gyvybės jėgą, vaisingumą. O stipriausias kiaušinis būdavo laikomas iki kitų Velykų, nes namams suteikdavo stiprumo. Dovanotas margutis saugodavo namus nuo gaisro ir ligų.

Nacionaliniame muziejuje šalia margučių pristatomos ir Vilniaus verbos. Nuo seniausių – daugiau kaip 100 metų – iki rištų vos prieš kelias dienas.