Paroda skirta šiuo metu sostinėje vykstančiam Europos archeologų kongresui. Lankytojams ją bus galima apžiūrėti nuo penktadienio.

Eksponuojami radiniai atskleidžia įvairią Lietuvos archeologinę medžiagą nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos, pranešė Kultūros paveldo departamentas.

Ankstyviausią laikotarpį reprezentuoja akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų Kupiškio rajone ir Biržų.

„Reti ir įdomūs yra žalvario amžiaus radiniai iš Molėtų rajone esančio Luokesų ežero polinės gyvenvietės tyrimų, trunkančių jau antrą dešimtmetį. Unikalūs žalvario amžiaus medžio, organinio pluošto dirbiniai: juosta, šaukštai, tošiniai indai ir kt., reikalauja ne vienerių metų konservavimo ir restauravimo darbo. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos proistorės paveldas praturtėjo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus kapinynų urnomis, kurios restauratorių pastangomis atgavo savo pirminį vaizdą“, – teigiama pranešime.

Romėnišką laikotarpį liudija pavieniai radiniai ir įkapių komplektai iš Jogučių Klaipėdos rajone, Kazikėnų ir Viešvilės Jurbarko rajone, pačio Jurbarko, Lazdininkų Kretingos rajone kapinynų tyrimų.

Pristatoma vienintelė Lietuvoje rasta vėlyviausia Romos imperatoriaus Postumo moneta – 260–269 metų dviguba sestercija (Senovės Romos moneta).

Viduriniam geležies amžiui parodoje atstovauja gausiomis įkapėmis išsiskiriantys kapai iš pajūrio srities (Lazdininkų, Šereitlaukio), Žemaitijos (Paprūdžių), Rytų Lietuvos (Baliulių) kapinynų.

Vėlyvasis geležies amžius, t. y. laikotarpis nuo paskutiniųjų I tūkstantmečio amžių iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII amžiuje, pristatomas ypač turtinga ginkluote išsiskiriančių degintinių kapų radiniais iš Viešvilės ir Žemaičių Kalvarijos (Plungės r.) kapinynų bei puošniomis žirgų aprangos detalėmis iš Bedugnės (Trakų r.). Iš Rytų Lietuvos pilkapių rodomi Kurklių Šilo (Anykščių r.) pilkapyne aptikti puodai, taip pat įkapės iš Jutonių (Molėtų r.) pilkapyno.

Parodoje taip pat galima pamatyti radinius, pareikalavusius kruopštaus restauratorių darbo. Tai žemaičių moterų galvos puošmenos iš Bikavėnų Šilutės rajone ir Žvilių Šilalės rajone vėlyvojo geležies amžiaus kapinynų. Atkūrus jų pirminę gamybos technologiją restauruotos žalvario grandelių kepurėlės praturtino archeologijos rinkinį.

Eksponuojamas ir liepos žievės kibirėlis, aptiktas buvusiame Lieporių gyvenvietės Šiauliuose mediniame šulinyje.

Parodoje pristatomas įspūdingos apimties žvejybinių reikmenų rinkinys iš Klaipėdos piliavietės tyrimų, karybos detalės iš Biržų pilies. Išskirtiniai archeologiniai radiniai iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos liudija apie karališkąsias medžiokles su sakalais.

Ekspozicijoje taip pat yra XVI amžiaus Viešvilės ir XVII amžiaus L.Stuokos-Gucevičiaus gatvės Vilniuje monetų lobiai. Parodą papildo įdomesni ir įspūdingesni juvelyriniai dirbiniai iš Vilniuje ir Trakuose vykdytų archeologinių tyrimų bei gamybos priemonių ir brokuotos produkcijos radiniai iš tyrinėtos pypkių dirbtuvės Kalvarijų gatvėje, Vilniuje.

Archeologijos paroda veiks iki lapkričio 13 dienos.