Gimtadienio dieną, vasario 25-ąją, buvo atidaryta paroda „Kazys Varnelis. Gyvenimo ir kūrybos ritmai“ Žemaičių dailės muziejuje Plungėje. Dabar dar penkios parodos atidarytos dviejuose muziejuose Vilniuje.

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta Kazio Varnelio darbų paroda surengta kartu su nacionaliniu muziejumi ir Kazio Varnelio namais-muziejumi. Ji pavadinta „Optika ir struktūros. 1967-1977“.

Pasak parodos kuratoriaus, Kazio Varnelio sūnaus, architektūros istroikas neatsitiktinai pasirinktas šis tėvo kūrybos dešimtmetis, šie metai dailininkui buvo reikšmingi daugeliu aspektų.

Pasak Kazio Varnelio jaunesniojo, 1967–1977 m. susiformavo dailininko tapybos braižas, tuomet penkiasdešimtmetis K. Varnelis, jau pagarsėjęs kaip bažnyčių interjerų dekoratorius, iš naujo atrado save kaip dailininką ir visų pirma – tapytoją. Jis sulaukė pripažinimo Čikagoje, buvo apdovanotas prestižiniais Čikagos meno instituto apdovanojimais, surengė personalinę parodą Čikagos šiuolaikinio meno muziejuje ir netrukus kitą – Milvokio meno centre.

Šį dešimtmetį dailininkas daugiausia tyrinėjo šviesos ir šešėlio sąveiką monochrominėse drobėse, suskaidytose į geometrines formas. K. Varnelis didelio formato drobes tapė moderniai erdvei, vadinamai „baltuoju kubu“, kurią suvokė kaip tinkamiausią savo kūriniams. Nacionalinėje dailės galerijoje pirmą kartą po 1974-ųjų Milvokio meno centre vykusios personalinės parodos  K. Varnelio kūriniai eksponuojami tokioje aplinkoje, kuriai jie ir buvo tikslingai kurti.

Išsamiau – reportaže.