Penktadienį Šv. Jonų bažnyčioje bus švenčiama tradicinė Švedijos šventė – Šv. Liucijos diena. Šis nemokamas šventinis koncertas yra Švedijos ambasados dovana Lietuvos sostinei, rašo savaitraštis "Vilniaus diena".

Švedijoje – didelis įvykis

Jau 24-ą kartą mūsų šalyje švenčiama Šv. Liucijos – šviesos grįžimo – diena. Gruodžio 13-ąją pagal senąjį Julijaus kalendorių buvo švenčiama žiemos saulėgrįža. Šv. Liucija iš Sirakūzų gyveno Sicilijoje, gimė pasiturinčioje šeimoje. Jos kankinystės istorija apipinta legendomis. Viena jų pasakoja, kad šv. Liucija savo maldomis išgydžiusi sergančią motiną. Šiai pasveikus, jos pardavė visą savo turtą ir išdalijo pinigus vargšams. Dėl tokio poelgio supykęs Liucijos sužadėtinis ir paskundęs ją teismui, šis nuteisė merginą sudeginti ant laužo. Ji mirė IV a.

Senas tradicijas Švedijoje turinti Šv. Liucijos diena kasmet švenčiama gruodžio 13-ąją. Pasak Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro švedų kalbos dėstytojos Ramunės Dambrauskaitės-Muralienės, Švedijoje viduramžiais gyvavo šviesos šventė tamsiausią metų naktį. Tačiau vėliau buvo primiršta. 1893 m. ši tradicija vėl atgimė. O tokį pagreitį kaip dabar Šv. Liucijos šventė įgavo tik tada, kai Stokholmo laikraštis 1927 m. paskelbė Liucijos rinkimus – grožio konkursą išrinkti metų Liuciją.

"Tada buvo surengta pirma vieša šv. Liucijos procesija. Buvo bendradarbiaujama su įvairiomis organizacijomis ir ta tradicija išliko iki šiol. Švedijoje gruodžio 13 d. visur – mokyklose, darželiuose, ligoninėse, bankuose, oro uoste – rengiama šv. Liucijos procesija. O Stokholmo koncertų rūmuose arba Globen arenoje būna rengiamas didžiulis gražus koncertas, jame dalyvauja daug Liucijų" – pasakojo R.Dambrauskaitė-Muralienė.

Balti apdarai ir žvakės

Per procesiją mergina, vaizduojanti šv. Liuciją, vilki baltais drabužiais, kuriuos juosia raudonas diržas, o ant galvos neša žvakių vainiką. Jos palyda – taip pat baltai vilkinčios merginos, tik žvakes jo neša rankose.

Švedų kalbos dėstytojos teigimu, kartais procesijoje būna ir vadinamųjų žvaigždžių berniukų su nykštukų kepurėmis, kartais procesijos gale gali eiti ir keletas nykštukų.
"Viena legendų pasakoja, kad Liucija globojo kalinius ir nešdavo jiems maistą į tamsias kameras. Norėdama maisto paimti kuo daugiau, žvakes ji užsidėdavo ant galvos", – iš kur galėjo atsirasti žvakių vainiko ant galvos paprotys, papasakojo dėstytoja.

Liucijos vardas kilęs iš lotyniško žodžio "lux", kuris reiškia "šviesą". Taigi šv. Liucija dabar yra krikščioniškas šviesos simbolis.

R.Dambrauskaitės-Muralienės teigimu, kartais šv. Liucija dar vadinama ir aklųjų globėja. Esą jai per kankinimą buvo išdurtos akys, bet ji vis tiek praregėjo.

Vykstant procesijai yra giedamos giesmės, žymiausia jų – "Santa Lucia", tik švediškai.

Koncertas Šv. Jonų bažnyčioje

Taigi rytoj, gruodžio 13 d., 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje visi kviečiami išsklaidyti žiemos tamsą šv. Liucijos nešama šviesa. Koncerte dalyvaus Bernardinų bažnyčios giedojimo chorai.

Po jo visi bus pakviesti į tradicines Švedijos ambasados rengiamas vaišes. Jos vyks Vilniaus universiteto Didžiajame kieme.

"Bus karšto vyno su migdolais ir razinomis, imbierinių sausainių, tradicinių mielinių bandelių su šafranu ir razinomis – jos vadinamos šv. Liucijos katinėliais, iš razinų padaromos akutės. Įprastai dar būna ir mandarinų, saldainių", – apie vaišių stalą pasakojo R.Dambrauskaitė-Muralienė.

O gruodžio 19 d. Skandinavistikos centro ir kiti studentai, jų draugai ir šeimos nariai, dėstytojai kviečiami į Skandinavistikos centro rengiamą šventę. Pasak Skandinavistikos centro administratorės Lianos Šimanskienės, tiek studentai, tiek dėstytojai rengia linksmas programas, o po jų laukia tradicinės vaišės – karštas vynas ir šafraninės bandelės. Šventė vyks V.Krėvės auditorijoje, jos pradžia – 18 val.