Arbatvakariai buvo rengiami XX a. pradžioje Vilniuje. Kaip pasakoja jų atgaivinimo idėjos autorė, režisierė Eglė Tulevičiūtė, jie būdavo pusiau slapti ir į juos rinkdavosi žmonės, kurie norėjo pabendrauti, pabūti kartu, sušilti.

Arbatvakariuose būdavo dainuojamos lietuviškos dainos, pasakojami visokie nutikimai, vaidinami spektakliai. Viena iš vietų, kur vykdavo tokie arbatvakariai, – buvo Marijos ir Jurgio Šlapelių namai.

Šiais laikais arbatvakariai atgimsta būtent juose – Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, kur svečius pasitinka pati „šeimininkė“ (lapkričio 7, 9 ir 10 dienomis).