Trys maži vaikai iš skirtingų regionų vienu metu patekę į Kauno klinikas dėl meningokokinės infekcijos – unikalus atvejis. Sunki ir žaibu progresuojanti liga vis dažniau pasiglemžia mažųjų gyvybę.

Užgeso mergaitės gyvybė

Kauno klinikose vakar mirė vaikas. Diagnozė – meningokokinė infekcija. Žaibinė forma. Dar du šia liga susirgę vaikai į Kauno klinikas pateko taip pat vakar. Vieno jų būklė sunki.

Trejų su puse metų mergaitės iš Garliavos gyvybė Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriuje užgeso per kelias valandas. Mažylė buvo atvežta naktį, pusę dešimtos ryto ji mirė.

"Ligonė pas mus buvo atvežta itin sunkios būklės", – konstatavo Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Vaidotas Gurskis.

Meningokokinė infekcija mergaitei buvo nustatyta Kauno klinikinėje ligoninėje, į kurią ji pateko užvakar vidudienį.

"Ligonei ten buvo paskirtas gydymas, bet dauginis organų nepakankamumas progresavo, būklė sparčiai blogėjo, todėl reanimobiliu ji buvo pervežta pas mus", – pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Profesorius pabrėžė, kad Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus galimybės išgelbėti sunkius ligonius yra maksimalios, deja, šį kartą kova už vaiko gyvybę buvo pralaimėta.

"Tai buvo žaibinė ligos forma", – apgailestavo profesorius R.Kėvalas.

Mirusios mergaitės šeimoje auga ir devynių mėnesių kūdikis – jis yra sveikas. Anot medikų, profilaktinį gydymą antibiotikais bus paskirtas visiems šeimos nariams.

Vieno būklė labai sunki

Kitas ligonis – trejų metų berniukas – iš Kauno rajono Gervėnupio kaimo į Kauno klinikų Vaikų priėmimo skyrių buvo atvežtas užvakar apie pietus.

Vaikas karščiavo, skundėsi pilvo skausmu. Medikai, apžiūrėję pacientą, į ligoninę jo neguldė, išleido į namus.

Praėjus kelioms valandoms tėvai ant sūnaus kūnelio pastebėjo bėrimų ir vėl atvežė vaiką į Kauno klinikas. Jo būklė sparčiai blogėjo. Naktį berniukas buvo perkeltas į reanimaciją, jam pradėtas taikyti intensyvus gydymas.

Vakar vakare berniuko iš Gervėnupio sveikatos būklė buvo stabili. Jis gydomas antibiotikais, taikoma agresyvi palaikomoji terapija: dirbtinė plaučių ventiliacija, hemodializė, lašinami skysčiai. Taip užtikrinamos gyvybinės funkcijos.

Užvakar į Kauno klinikas buvo paguldytas penkiametis berniukas iš Lazdijų. Vaiko mama, pasiėmusi jį iš darželio, pastebėjo, kad sūnus išbertas ir pakilusi jo kūno temperatūra. Berniukas pradėtas gydyti Lazdijuose, vėliau pervežtas į Alytų. Iš ten – į Kauną. Šio ligonio būklė stabili, pavojus gyvybei negresia.

Medikai kaltės neįžvelgia

Ar medikai nepadarė klaidos, išleisdami sergantį vaiką namo, kur po kelių valandų išryškėjo bėrimai – pagrindiniai sunkios ir labai pavojingos ligos, meningokokinės infekcijos, simptomai.

"Ne, klaidos nepadarė. Nuo 20 iki 40 proc. mažų vaikų, kurių tėvai kreipiasi į medikus dėl jų karščiavimo, nerandama virusinės infekcijos", – pateikė argumentą Vaikų ligų klinikos vadovas R.Kėvalas.

Jis aiškino, kad vadovautasi nustatyta gydymo metodika. Berniukui buvo atlikti reikalingi tyrimai. Jų rodikliai buvo normalūs.

"Vaikas karščiavo, bet, be bėrimų, jo bendra būklė buvo gana gera. Pagal pasaulinę praktiką, kuri taikoma ir pas mus, vaiko tėvams duodama atmintinė, pagal kurią reikia sekti ligonio būklę ir nuspręsti, kada reikia grįžti į ligoninę. Atsiradus grėsmingiems simptomams, blogėjant vaiko būklei, tėvai jį vėl atvežė į Klinikas", – R.Kėvalas aiškino, kad viskas padaryta pagal taisykles.

Pasaulio statistikos duomenimis, iš 1 000 karščiuojančių mažų vaikų tik 0,1 karščiavimas yra meningokokinės infekcijos požymis.

"Juk neįmanoma paguldyti visą tūkstantį vaikų į ligoninę ir atsirinkti tą 0,1–0,2", – pavyzdžiais aiškino profesorius R.Kėvalas.

Susirgimų atvejai – nesusiję

Medikai teigia, kad šie trys ligoniai, į Kauno klinikas patekę per vieną naktį, visiškai nesusiję. Jie nebendravo, jokio epidemiologinio tiesioginio ryšio nėra.

"Nuo 1986 m., kai pradėjau dirbti Klinikose, nėra buvę atvejo, kad per keturias valandas į ligoninę pakliūtų trys pacientai dėl meningokokinės infekcijos. Yra buvę, kad patektų du, bet trys – ne. Šis atvejis – tik sutapimas", – stebėjosi R.Kėvalas.

Gydytojai apgailestavo, kad šią infekciją sunku greitai nustatyti, nes ne visada pasireiškia tipiniai jos simptomai.

Meningokoko infekciją lengviausia diagnozuoti, kai atsiranda bėrimas. Be to, gydytojų teigimu, ligos atveju temperatūra gali ne kilti, o priešingai – kristi.

"Mūsų patarimas tėvams – jie iš pradžių turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį, ypač jei jis tampa vangus ir mieguistas", – pabrėžė gydytojas V.Gurskis.

Antras mirtinas atvejis

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet tai jau antras mirties atvejis nuo meningokokinės infekcijos Kauno apskrityje. Per penkis šių metų mėnesius buvo nustatyti dar penki meningokokinės infekcijos atvejai, kurie baigėsi visišku pasveikimu.

"Šiais metais iki birželio Kaune jau buvo užregistruoti du meningokokinės infekcijos atvejai, bet nė vieno mirtino", – teigė Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Pernai Kauno mieste buvo šeši šios ligos atvejai. Viena mergaitė mirė. Kauno apskrityje 2012 m. užfiksuota 10 meningokokinės infekcijos atvejų, o 2011 m. – 11, du iš jų baigėsi mirtimi: Prienų rajone neišgyveno trijų mėnesių kūdikis, o Jonavoje – vieno mėnesio naujagimis.

Lietuvoje pernai užregistruoti 83 meningokokinės infekcijos atvejai, o 2011 m. – trimis mažiau.

Meningokokinės infekcijos simptomai

Karščiavimas

Galvos skausmas

Raumenų skausmas

Kaklo raumenų sustingimas

Vėmimas

Odos bėrimas