Kultūros ministerija, sauganti visos šalies paveldo vertybes, leidžia nykti savo pačios rankose esančioms brangenybėms. Metai iš metų lietus niokoja Kauno tarpukario architektūros perlą, o XV–XIX a. knygos dangstomos polietilenu.

Bibliotekos skauduliai

Vienas ryškiausių Kauno tarpukario pastatų – Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR), projektuoti garsaus tuomečio architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, liaupsinamas architektūros istorikų. Šiandienė pastato šeimininkė – Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) Senų ir retų skyriaus vedėja Regina Stukienė pakvietė savo akimis pamatyti, kaip atrodo ši skambiai apdainuota Kauno brangenybė.

Svečius pasitinkantis aptrupėjęs fasadas, kęžtantys seni mediniai langai, nuo sienų atkerę dažai – ne naujiena Kaune. Ne visiems prieinamas fondų saugyklas parodžiusi R.Stukienė apnuogino žaizdą – jau ne vieni metai po smarkesnių liūčių sienomis upeliais tenka vanduo, tiesiai ant stelažų laša nuo lubų. Protrūkis atsiranda vis naujoje vietoje, todėl bibliotekos darbuotojams jau sunku rasti saugią vietą, kur vanduo ant šimtus metų skaičiuojančių knygų nevarvės. Pasirinkta paprasta išeitis – leidiniai paslėpti po polietileno plėvele.

Nuo lietaus vandens pliūpsnių kenčia net ir vienintelė ekspozicijų salė, garsi savo kesoninėmis lubomis, kurioje iliustruojama pusės tūkstantmečio knygos raida.

Vienintelis garantas – plėvelė

„Iš pradžių stogas neatlaikydavo gausių vasaros liūčių, o dabar jau ir žiemą, tirpstant sniegui, bėga“, – pasakojo šiame pastate aukščiausias pareigas užimanti specialistė. „Kauno dienos“ žurnalistai savo akimis galėjo pamatyti, kad lietaus vanduo sugadino ne tik trečio, antro aukšto sienas, bet siekia ir pirmą aukštą, nedaug trūksta iki Petro Kalpoko tapytos freskos, esančios prie pat įeigos.

K.Donelaičio gatvėje stovintis pastatas yra ant Parodos kalno įsikūrusios KAVB padalinys. Bibliotekos istorijoje įrašytas faktas, kad 1996 m. birželio 19 d., per smarkią liūtį prakiurus senųjų rūmų stogui ir vandeniui užliejus saugyklą, nukentėjo 1 139 senosios knygos. Tada skirta lėšų stogui remontuoti, tačiau ilgainiui bėda atsinaujino.

Spėjama, kad remontuojant netinkamai suprojektuota lietaus vandens nutekėjimo sistema, stogo skarda uždengta nekokybiškai. Ant pastato galima matyti senus, nenaudojamus lietvamzdžius, o vidiniais kanalais vanduo nenuteka, liejasi ant sienų ir lubų.

Šie metai bibliotekininkus iškankino kaip niekad. Darbuotojai tempia storus senus leidinius iš vienos vietos į kitą ir nėra tikri, kad leidiniai bus saugūs. Dalis seniausių knygų turi odinius viršelius ir oro drėgmės kaita turi didelės įtakos odos ilgaamžiškumui.

„Knygoms kenkia netinkama temperatūra ir santykinis oro drėgnumas. Jos taip pat neatlaiko didelių temperatūros ir drėgmės svyravimų. Knygose gyvenantys mikroorganizmai suaktyvėja, todėl knygų senėjimo procesai paspartėja“, – aiškino KAVB darbuotoja.

Net ir normaliomis sąlygomis laikomas knygas reikia valyti, dezinfekuoti. Tik išskirtiniai, vieninteliai egzemplioriai restauruojami – taip prižiūrėti visas knygas nėra galimybės. „Valyti knygas būtina, nes užkratas pereina ir į sveikas knygas. Knygos odiniais viršeliais neturi būti šalia knygų popieriniais viršeliais“, – subtilumus dėstė E.Stukienė.

Laimei, vyksta skaitmeninimo procesas, senose knygose esanti informacija perkeliama į kompiuterinę erdvę. Vis dėlto originalų ateitis neaiški.

Parama nuolat aplenkia

Skambučio sulaukusi KAVB direktorė Asta Naudžiūnienė nenustebo. „Problema žinoma labai daug metų ir kol kas ją sprendžiame taip, kaip patys pajėgiame. Tai yra pernešame leidinius į saugesnes vietas“, – dėstė įstaigos vadovė.

Remonto arba rekonstrukcijos klausimą, pasak jo, turi spręsti bibliotekos steigėjas – Kultūros ministerija, kurios žinion įstaiga perėjo 2010 m., nustojus funkcionuoti Kauno apskrities viršininko administracijai. „Prieš porą savaičių eilinį kartą apie tai šnekėjomės su ministerijos atstovais. Paaiškėjo, kad ir šiais metais pinigų nėra numatyta, o kitais metais numatyta skirti lėšų dokumentacijai parengti“, – sakė A.Naudžiūnienė.

Pasak jos, viliamasi gauti lėšų ir iš ES struktūrinių fondų. „Kadangi tai yra saugomas paveldo pastatas, turi būti parengta daug dokumentų, reikia daug suderinimų“, – kad padėtis greitai pagerės, nesitiki bibliotekos vadovė. Ar būtų tvarkomas tik stogas, ar visas pastatas, ji nežino.

„Esu ne kartą rašiusi ministrui raštus, kad būtų priimti strateginiai sprendimai“, – pasakojo A.Naudžiūnienė. 2006 m. buvo parengtas projektas Norvegijos finansinių mechanizmų programai, bet biblioteka paramos negavo. Tąkart buvo finansuoti kiti miesto objektai: Kauno pilis, Botanikos sodas ir Kauno apskrities viršininko administracijos pastatai.

Kitos pastogės neturi

„Šiemet ilgalaikiam remontui abiejuose bibliotekos pastatuose esame gavę 2 tūkst. litų“, – padėtį atskleidė A.Naudžiūnienė, kurios teigimu, remonto reikia jau ir pagrindiniam bibliotekos pastatui, statytam 1986 m. Ji viltis sieja su struktūriniais ES fondais.

Direktorė neslėpė, kad yra svarstymų apskritai išsikelti iš rūmų K.Donelaičio g., kurie nepritaikyti bibliotekai: „Turime planų viską koncentruoti vienoje vietoje. Norint perkelti skyrių, reikia turėti kur. Jei disponuotume pakankamomis lėšomis, galėtume galvoti apie pagrindinio pastato rekonstrukciją, plėtrą.“

A.Naudžiūnienė neturi žinių, kada pastatas buvo kapitališkai remontuotas. Dokumentuose užfiksuota, kad rūmų vidaus remontas buvo baigtas 1968 m.

Be to, kad senasis rūmų pastatas nepritaikytas bibliotekos fondams saugoti, stinga vietos, trūksta lėšų pastatui prižiūrėti ir reikalingam inventoriui įsigyti, bibliotekininkų duomenimis, nėra lėšų ir būtinosioms: signalizacijos, oro drėgnumo reguliavimo, gaisro gesinimo – sistemoms įrengti. Pasenusi elektros instaliacija neleidžia tinkamai sutvarkyti apšvietimo.

Ministerija apie problemą žino

Užduoti klausimus kultūros ministrui Šarūnui Biručiui galimybės nebuvo, nes jis Briuselyje ir, pasak ministerijos atstovų, labai užimtas – prasidėjo Lietuvos pirmininkavimas ES tarybai. Kauno bėdą mėgina spręsti šios ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Erika Buivydienė.

„Žinau, kad situacija šiame bibliotekos skyriuje yra prasta. Ieškome būdų, kaip galima būtų biblioteką renovuoti – visą pastatą iš esmės reikia tvarkyti. Iki šiol nieko nepradėta daryti. Papildomų lėšų ministerija neturi, jos turi būti planuojamos. Finansavimo klausimus ne visai galiu komentuoti, nes tai nėra mano kompetencija“, – kalbėjo ministerijos specialistė.

Paklausta, ar seniausi leidiniai, kurie jautrūs aplinkos sąlygoms, spės sulaukti deramų saugojimo sąlygų, ar nesunyks, E.Buivydienė teigė negalinti atsakyti. „Jei tik būtų galimybė, skirtume šiam pastatui lėšų prioritetine tvarka“, – teisinosi pašnekovė. Ji neabejojo, kad apie minėtos bibliotekos būklę žino ministerijos vadovybė, bet negalėjo tiksliai pasakyti, ar ministerijos atstovai kada nors buvo apžiūrėti šio objekto.

Paklaustas apie KAVB problemas, Kultūros ministerijai pavaldaus Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus sakė niekada nesilankęs šiame objekte.

„Į mane niekas nesikreipė, neinformavo, kad ten tokia padėtis. Reikia kažko imtis. Specialistai nuvažiuos, surašysime aktą, informuosime KPD vadovybę, Kultūros ministeriją, siūlysime sprendimus. Kai rinkau informaciją, kokiems Kauno objektams reikia pinigų, apie šį pastatą niekas neinformavo. Pavyzdžiui, bažnyčių labai daug surašėme“, – stebėjosi S.Stoškus. Jis žadėjo ir pats nuvykti apžiūrėti niokojamų vertybių.

Interjere – garsių menininkų kūriniai

Pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą 1939 m. K.Donelaičio g. pastatytus Prekybos, pramonės ir amatų rūmus KAVB valdo patikėjimo teise. 2004 m. pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Nuo 1996 m. dalį pastato, beveik 400 kv. m, pagal panaudos sutartį užima Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, o likusiose 1 381 kv. m patalpose įsikūrusios bibliotekos saugyklos, Senosios knygos ekspozicija ir kita.

Senų ir retų spaudinių fondą sudaro daugiau nei 215 tūkst. dokumentų. Jame – XV– XIX a. pirmosios pusės leidiniai. Be to, pastate yra ir Muzikos leidinių bei Vaikų literatūros skyriai.

PPAR itin vertinami dėl interjero, kuris kurtas iš tradicinių medžiagų, naudoti liaudiški motyvai. Iki šių dienų iš dalies išlikusį unikalų pastato interjerą nuosekliai sukūrė pats V.Landsbergis-Žemkalnis. Ir pastato išorę, ir jo vidų papuošė garsiausių tuomečių Lietuvos menininkų kūriniai: Broniaus Pundziaus bareljefai, Stasio Ušinsko vitražai ir Petro Kalpoko freskos.

Komentaras

Vytautas Šileikis

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius

Būtų labai gražu, jei ir mūsų atveju galiotų restitucija – pastatas būtų grąžintas šiandieniams PPAR. Štai greta esantiems Žemės ūkio rūmams pastatas grąžintas, o PPAR statytas pastatas priklauso Kultūros ministerijai. Kaune yra nemažai reikšmingų verslo asociacijų, kitų organizacijų. Rūmai praverstų priimant įvairias verslo delegacijas, organizuojant renginius. Salė turi medines kesonines lubas ir bene pačią geriausią akustiką Kaune – galėtų vykti renginiai visai Kauno visuomenei. Jei šiandien mes turėtume tvarkyti pastatą, ieškotume „projektinių“ pinigų. Mums Kultūros ministerijoje pasakyta: „Jei turėsime, kur padėti knygas, šio pastato tikrai nereikės“ Tvarkyti reikia ne tik pastato stogą. Kiek žinau, šildymo sistemos vamzdžiai užakę, ji neefektyvi. Elektros instaliacija pasenusi, neatitinka šiandienos poreikių. Manau, reikalingas kompleksinis sprendimas, valstybinis požiūris. Aš įsitikinęs, kad šiandien šis pastatas galėtų tarnauti daug efektyviau, nebūti vien knygų saugykla.