„Pats sprendimo teisėtumas kelia labai daug abejonių tiek procedūriniu požiūriu, tiek dėl esmės. Ponas G.Kėvišas nebuvo supažindintas nei su komisijos tyrimo rezultatais, nei su komisijos tyrimo medžiaga, todėl dabar kažką komentuoti dar per anksti. Kai ponas G.Kėvišas susipažins su dokumentais ir sprendimu, tada ir nutars, ar skųsti jį, ar ne“, – BNS pirmadienį sakė G.Bartkus.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson G.Kėvišą atleido nuo antradienio remdamasi Kultūros ministerijos tyrimo komisijos rekomendacija. Anot ministerijos, komisija, tyrusi galimą G.Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, jog dirbdamas LNOBT generaliniu direktoriumi G.Kėvišas sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus.

Advokatas tvirtina, kad G.Kėvišui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl nustatytų pažeidimų, kaip numato Darbo kodeksas, taip pat kelia klausimą, ar tinkamai buvo įvertintas pažeidimų rimtumas.

„Darbo kodeksas reikalauja atlikti tam tikrus veiksmus prieš taikant drausminę nuobaudą. Turi būti prašoma pasiaiškinti, pakomentuoti situaciją, komentarai turi būti įvertinami ir tik tada priimamas sprendimas atleisti. Kiek man žinoma, šitas dalykas nebuvo padarytas. Dėl esmės taip pat kyla abejonių, nes sisteminiai pažeidimai, kurie užfiksuoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendime, ankstesniame sprendime pripažinti kaip neprieštaraujantys įstatymui, tada kyla klausiams, ar tai esminiai pažeidimai, ar tik formalūs“, – teigė G.Bartkus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija G.Kėvišą yra pripažinusi supainiojusį viešuosius ir privačius interesus, nes jis priiminėjo sprendimus dėl savo sūnaus įmonės – „Riverside music LTD“. Ši įmonė operos teatre organizavo tris užsienio atlikėjų ir orkestrų koncertus, už kuriuos sumokėta 390 tūkst. eurų.

Pats G.Kėvišas sutarčių nepasirašė – tai patikėta padaryti jo pavaduotojui Nagliui Stancikui, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba vadina nusišalinimą nepakankamu siekiant išvengti korupcijos rizikos.

LNOBT vadovas kaltinimus atmeta, sako įstatymų nepažeidęs, teatrui sprendžiant dėl sūnaus koncertų vadovavęsis buvusio VTEK vadovo Romo Valentukevičiaus rekomendacijomis.

G.Kėvišas taip pat asmeniškai Vilniaus savivaldybės yra prašęs paramos sūnaus rengtiems koncertams ir vienam jų – Londono simfoninio orkestro – gavo 30 tūkst. eurų.

Atsižvelgiant į pažeidimų sistemiškumą bei mastą komisija rekomendavo kultūros ministrei taikyti G.Kėvišo atžvilgiu griežčiausią tarnybinės atsakomybės formą – atleidimą iš darbo.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, pripažindama, kad sisteminis interesų painiojimas siekiant asmeninės naudos laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, o taip pat atsižvelgdama į tai, jog G. Kėvišas jau baustas už kitus darbo drausmės pažeidimus, priėmė sprendimą atleisti G. Kėvišą iš LNOBT vadovo pareigų. Sprendimas įsigalioja nedelsiant.

Ministrė dar gegužę panaikino metais paankstinto konkurso į LNOBT vadovus rezultatus – pernai rugsėjį laimėjęs šį konkursą, G.Kėvišas užsitikrino pareigas dar penkerių metų kadencijai, kuri turėjo prasidėti šių metų liepos viduryje, pasibaigus ankstesniajai. Tuomet ministerija nustatė, kad konkurso atrankos komisijos nariai – Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) vadovas Martynas Budraitis ir Kristupo vasaros festivalio meno vadovas dirigentas Donatas Katkus – galėjo būti šališki. M.Budraitis kartu su G.Kėvišu dirba „Vilniaus festivaliuose“, o D.Katkaus festivalį „Vilniaus festivaliuose“ atstovauja šio renginio direktorius Kazimieras Murauskas.

62-ejų G.Kėvišas  LNOBT vadovauja 15 metų – nuo 2002-ųjų.