Įsiplieskus ginčams dėl S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo ateities, „Kauno diena“ kviečia kauniečius pareikšti savo nuomonę.

Aviatoriai įžvelgia pavojų

Kauno vadovams prabilus, kad S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome galėtų įsikurti sporto ir laisvalaikio parkas, tam pradėjo priešintis aviatoriai.

Aerodromo teritorija užima apie 200 hektarų. Sporto ir laisvalaikio reikmėms žadama panaudoti nuo 40 iki 70 hektarų. „Kauno diena“ pakalbino ir čia investuoti norinčius įvairių sporto federacijų atstovus, ir aviatorius.

„Idėja čia įkurti sporto kompleksą - puiki. Kiek galima Kaune tuščiai kalbėti, reikia imtis priemonių, kad mūsų miestas atsikratytų provincijos sindromo. Gėda klausyti kai kurių Seimo narių kalbų. Aerodrome pakaktų vietos ir aviatoriams, ir sportininkams“, – teigė Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius Julius Kvedaras.

„Pirmiausia savivaldybė turėjo pasirūpinti kuo geriau išnaudoti aerodromą aviacijai. Tačiau viskas vyksta atvirkščiai - karštligiškai ieškoma investuotojų, neturinčių nieko bendra su aviacija. Viskas dangstoma viešuoju interesu. Tačiau niekas negali garantuoti, kad po kelių metų nebus pakeista teritorijos paskirtis ir vietoje sporto objektų neiškils visai kiti statiniai“, – nuogąstavo Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Algimantas Žentelis.

Trūksta vietų treniruotėms

Lietuvos futbolo federacija į dalį aerodromo teritorijos planuoja investuoti apie 27 milijonus litų. Čia turėtų iškilti futbolo maniežas ir būti įrengtos šešios treniruočių aikštės.

„Apie tai jau esame kalbėję su investuotojais. Laukiame, kada baigsis visi ginčai. Kaune iki šiol tokios sporto zonos nebuvo. Stebina, kad gerą idėją kai kurie politikai bando žlugdyti. Juk mieste turi būti rūpinamasi ne tik gyvenamaisiais namais ar gamyklomis, bet ir sporto objektais“, – pastebėjo J.Kvedaras.

Jo teigimu, šiuo metu Kaune trūksta aikščių, kuriose galėtų treniruotis jaunieji sportininkai. Vieninteliame dengtame futbolo manieže netelpa visi norintieji. Nepakanka ir lauko aikščių.

Rankininkai laukia atsakymo

Lietuvos rankinio federacijos viceprezidentas Gediminas Mikulėnas su nerimu stebi Kaune prasidėjusius ginčus dėl aerodromo ateities.

„Preliminariais skaičiavimais, į trigubą sporto salę reikėtų investuoti apie 10 milijonų litų. Jau dabar galėčiau važiuoti ir tartis su tarptautinės federacijos vadovais bei kitais potencialiais investuotojais. Tačiau turime gauti aiškų atsakymą, ar šioje teritorijoje galėsime statyti tokią salę. Kartą iš vieno fondo gavome 250 tūkstančių eurų, tačiau dėl biurokratinių kliūčių šių pinigų nepanaudojome“, – prisiminė buvęs rankininkas.

Planuojama, kad rankinio treniruotes kasdien lankys apie 350 jaunųjų sportininkų. „Kaune dabar turime tik dvi sales, kur galime treniruotis. To nepakanka. Nuolat girdime, kad jaunimas, neturėdamas ką veikti, slankioja gatvėmis. Toks kompleksas galėtų tapti patrauklia jaunuolių laisvalaikio vieta“, – tikino G.Mikulėnas.

Konkurencija Elektrėnams

S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje numatyta įrengti ir dvi ledo ritulio aikštes. Jose būtų vietos ledo ritulininkų, dailiojo čiuožimo ir greitojo čiuožimo atstovų treniruotėms. Pastačius šį objektą, Kaunas galėtų sėkmingai konkuruoti su iki šiol ledo ritulio sostine tituluojamais Elektrėnais.

„Esame kalbėję su potencialiais investuotojais. Tokios arenos statyba kainuotų apie 25 milijonus litų. Ledo ritulio arenas jau planuoja statyti Panevėžys, Rokiškis, Alytus. Galime tik pasidžiaugti, kad čiuožykla yra Kauno „Akropolyje“. Tačiau to nepakanka. Prekybos centre varžybų nesurengsi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Rolandas Bučys.

Įsikurtų Teniso akademija

Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Liutauras Radzevičius pastebėjo, kad Kaune nėra dengto teniso aikštyno. „Kažkada tokios aikštės buvo Garliavoje ir pačiame mieste. Dabar jų neliko. Aleksote norėtume įrengti 6-8 kortų dengtą teniso aikštyną, atitinkantį tarptautinius reikalavimus. Esame numatę, kad Kaune galėtų įsikurti ir Teniso akademija“, – svarstė L.Radzevičius.

Tenisininkai į šį objektą žada investuoti apie 8-10 milijonų litų. „Tai ne verslo, o socialinis projektas. Lankiausi aerodrome ir esu įsitikinęs, kad pakraščiuose iškilsiantys sporto objektai aviacijai netrukdys. Dabar ši teritorija primena džiungles“, – dalijosi įspūdžiais sąjungos vadovas.

Atviras golfo klubas

Aleksoto aerodrome numatyta įrengti ir golfo treniruočių lauką. Būtent dėl šio aikštyno užvirė bene daugiausiai aistrų. Lietuvoje ši sporto šaka tapatinama su turtuoliais. Sudarytas įvaizdis, kad eiliniai žmonės golfo nežaidžia.

„Sutinku, kad į uždarus golfo klubus patenka ne visi norintieji. Būtent todėl ir norėtume Kaune įrengti treniruočių lauką. Jame būtų ne 18, o 9 duobutės. Čia galėtų žaisti visi norintieji. Atėjai, išsinuomojau lazdą ir žaidi. Taip būtų populiarinamas golfas ir paneigiamas mitas, kad tai - tik milijonierių užsiėmimas“, – tvirtino bendrovės „Dzūkijos golfas“ vadovas Martynas Bacevičius.

Į golfo lauką žadama investuoti apie 3 milijonus litų. Jis turėtų užimti apie 15 hektarų teritoriją.

Klubas su SPA centru

Sporto klubo „Impuls“ projektų vadovo Andriaus Narkevičiaus nuomone, Kaune trūksta tokios vietos, kurioje būtų įrengti įvairių sporto šakų aikštynai.

„Mūsų klubuose lankosi įvairių amžiaus grupių žmonės. Daug dėmesio skiriame SPA zonai. Iš tiesų domimės galimybe tokį klubą pastatyti ir Aleksote. Investicijos siektų kelias dešimtis milijonų litų. Dabar laukiame, kaip toliau klostysis situacija. Tačiau pirminė sporto zonos aerodrome koncepcija - patraukli“, – tikino projekto vadovas.

Ar pritariate, kad dalis S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo būtų skirta sporto ir laisvalaikio zonai?

Taip - 1673 Ne - 1674

Šiandien iki 24 val. galima balsuoti ir skambinant nurodytais trumpaisiais numeriais, ir rašant trumpąsias žinutes. Jeigu balsuojate sms, turite parašyti raktažodį KD ir siųsti numeriu 1673 (Taip) arba 1674 (Ne).

Skambučio ir žinutės kaina - 2 litai.