Vytautui – septyneri, Silvijai – dešimt. Jie abu mėgsta žaisti su bambukiniais kardais. Kiekvieną ketvirtadienį su keliolika vaikų lanko kendo treniruotes. Jie abu – akli.

Mokiniai: R.Žilaitis kendo moko akluosius ir silpnaregius vaikus.

Treniruoja keliolika vaikų

Imdamas į rankas kardą Vytautas atsargiai pasisuko į kendo trenerį: "Ryčka san, vakar žiūrėjome filmą "Nindzės vėžliukai". Ech, kaip jie gerai kovėsi!"

"Ič – vienas", – japoniškai šūktelėjo Silvija ir iškėlė rankas su kardu. "Ni – du", – pakartojusi trenerio žodžius smarkiai kirto į priešais stovinčios padėjėjos Raimondos kardą.

"Jie – tokie pat vaikai kaip visi. Jie nekalti, kad nemato to, ką galime matyti mes. Kendo – kardo kelias. Jis padeda visiems žmonėms", – aiškino Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro salėje kendo treneris Ričardas Žilaitis. Jis kartu su instruktore Raimonda Strazdiene nemokamai treniruojasi keliolika silpnaregių vaikų.

"San – trys, nuleidžiame kardą į pradinę padėtį, Vytuk", – R.Žilaitis stebi septynmetį, kuris nuleidžia už save didesnį medinį kardą.

"Kardas – ne medinis, bambukinis", – tikslindama vėliau išdidžiai pasakys Silvija.

Nulipdė spalvingą kardą

"Povilas, Dovydas, Artūras, Silvija, Erika, Modesta, Gražina, Gintarė", – kardais mojuojančius ir šokinėjančius kaip zuikius vaikų vardus vardijo septynmetis Rokas.

Jie neįtikimai jautrūs. R.Žilaitis rodo atliktą dešimtmetės užduotį – nulipdytą nediduką samurajaus kardo kopiją. Silvija bambukinį kardą laikė tik keturiose treniruotėse. Iš plastilino nulipdė pati. Kardas spalvingas: "Norėjau baltos rankenos, apvalumo – mėlyno, žalio, dar yra juodos, raudonos, geltonos spalvų."

Ji nemėgsta tik rudos ir ypač – rožinės spalvos. Silvija pasidžiaugia: "Man labai patinka kardai. Klasės draugų paprašiau pažiūrėti internete apie kendo. Kardo menas. Paskaičiau ir aš."

Mergaitė šypsosi: ji šiek tiek moka angliškai, rusiškai, lenkiškai, vokiškai, japoniškai: "Arigato... koničiua... ni... deska..."

Mergaitė nenustygsta vietoje

Ji neverkšlena. Tik kaip faktą konstatuoja: "Nieko nematau nuo to laiko, kai buvau lėliukas. Anglijoje man atliko operaciją. Kažką įdėjo, tris dienas mačiau, bet kažkokiems turtingiems žmonėms labai reikėjo ir iš mano akių po trijų dienų išėmė. Įdėjo kažką prasta. Dabar nematau. Tačiau noriu pamatyti sniegą, erdvę, žolę, gamtą. Viską."

Silvija rankose gniaužia bambukinį kardą: ji mėgsta kovoti, jai nepatinka sėdėti vietoje, todėl dar lanko jogą. Šiuo metu svajoja apie kardą. Prašys mamos nupirkti. Mergaitė aiškino, kad bambukinis kardas brangus – kainuoja 90 litų. Ir dar. Įvaldžiusi kardo meną ji svajoja išmokti čiuožinėti: "Nežinau, kaip man seksis, bet labai noriu išmokti."