Nuo sausio padidinus minimalią algą iki 1 tūkst. litų, daugumai šalies savivaldybių iškilo klausimas, kur gauti papildomų lėšų atsiskaityti su biudžetinių įstaigų darbuotojais. Kauno miesto savivaldybė algoms turi papildomai sukrapštyti 7,3 mln. litų.

Ieškodama galimų resursų, vietos valdžia nusprendė apkarpyti miesto ūkiui skirtus pinigus. Todėl, pavyzdžiui, Kauno gatvėse bus užlopyta mažiau duobių, rečiau pjaunama žolė.

"Valstybė nepadengs mums šių papildomų išlaidų, taigi turėsime kažką nuskriausti. Labiausiai nukentės miesto ūkis, tačiau darbuotojams bus išmokėti atlyginimai, nes mums tai – prioritetas", – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Anot D.Ratkelio, minėti milijonai jau įtraukti į Kauno miesto savivaldybės biudžetą, kuris bus tvirtinamas vasario 28 d.

"Savivaldybei priklauso daug biudžetinių įstaigų – darželiai, mokyklos, teatrai, muziejai. Jų darbuotojams: valytojoms, virėjoms, pagalbiniams darbininkams – reikės mokėti daugiau. Mums tai didelė našta", – sakė D.Ratkelis, apgailestaudamas, kad tokią didelę sumą nebus galima naudingai panaudoti miesto reikmėms.

Remiantis Lietuvos savivaldybių asociacijos atlikta apklausa, tik trims savivaldybėms – Klaipėdos, Šiaulių miesto ir Kaišiadorių rajono – netrūksta lėšų padidintai minimaliai algai išmokėti.