Trečiadienį Vilniaus 3-ajame apylinkės teisme toliau narpliota alkoholio bendrovės „Alita“ privatizavimo istorija. Vienintelis šioje byloje kaltinamasis, buvęs Valstybės turto fondo (VTF) generalinis direktorius Povilas Milašauskas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir padarytos žalos valstybei neprisipažįsta, o liudytojai bando įrodyti savas tiesas.

Nepagrįstos pretenzijos

Teisme liudijęs tuometinis VTF Teisės skyriaus viršininkas Giedrius Pažūsis tikino, jog su „Alitos“ privatizavimo niuansais ir „Boscos“  vadovu Italijos piliečiu Luigiterzu Bosca jam teko susidurti tik tada, kai P.Milašauskas ir privatizavimo komisija nusprendė pašalinti L.Boscą iš konkurso. Tuomet Teisės skyriui reikėjo įvertinti, ar šis pašalinimas bus teisėtas. Atsakymas buvo teigiamas.

Pasak G.Pažūsio, L.Boscos ir jo atstovai privalėjo atvykti į VTF parafuoti sutarties, o jei su kažkuo ir nesutiko, tai buvo galima aiškintis tik abiems pusėms susėdus prie derybų stalo. „Jų argumentai, kad buvo nesuderintos 5 ar 6 pozicijos, yra juokingos. Viena iš jų pretenzijų, buvo kažkurio dokumento vertimo nebuvimas”, - kalbėjo teisininkas.  
G.Pažūsio teigimu, juokingai atrodė ir kitos pretenzijos – dėl baudų dydžio bei mokėjimo sąlygų. Anot jo, kad už sutarties sąlygų nesilaikymą bus skiriama 100 proc. bauda, L.Bosca žinojo nuo dokumentų pridavimo dienos – tik pateikus paraišką dalyvauti konkurse, jiems buvo įteiktas Vyriausybės patvirtintos sutarties pavyzdys, kuriame nurodytas ir baudų dydis. Galima buvo derėtis ir dėl mokėjimo ne vienu, kaip pageidavo privatizavimo komisija, o dviem etapais.

VTF veikė sąžiningai

Buvęs Teisės skyriaus pirmininkas teigė, jog italų pretenzijos atsirado tik tada, kai ginčai persikėlė į teismus. Iki jų buvo vienintelis nesutarimas – dėl apmokėjimo. „Pačiam L.Boscai buvo patogiau mokėti visą sumą iškart, nes mokant dalimis, jis negalėjo įsigyti viso akcijų paketo ir nebūtų galėjęs daryti įmonės restruktūrizacijos. Valstybei tai nebuvo gyvybės ar mirties klausimas. Jei buvo tas pats, mokės visą sumą iškart, ar per kelis kartus“, - tikino G.Pažūsis.

Teisininko nuomone, išvengti pirkimo-pardavimo sutarties ratifikavimo bandė patys pirkėjai, matyt, supratę, jog už „Alitą“ pasiūlė daug didesnę sumą, nei ji to verta. „VTF veikė sąžiningai. Nesąžiningi buvo pirkėjai, matyt supratę, kad elgėsi needekvačiai pasiūlę 30 mln. litų daugiau nei antrosios vietos laimėtojai. Jie rizikuodami prarasti 200 tūkst. litų užstatą, siekė anuliuoti konkurso rezultatus ir, matyt, vėl ketino dalyvauti antrajame privatizacijos etape, kai šis bus paskelbtas. Bet antras etapas valstybei buvo nenaudingas. Kitos alkoholio įmonės jau buvo parduotos, valstybė nebeturėtų monopolio alkoholio rinkoje, todėl pasiūlymas negalėjo būti toks patrauklus“, - aiškino G.Pažūsis.

„Bosca“ trauktis neketino

Pasak „Bosca“ atstovo Gintaro Skorupsko, jis pats pasiūlęs italamas dalyvauti „Alitos“ privatizacijos konkurse, mat buvo įsitikinęs, kad tai gerai dirbanti ir perspektyvų turinti įmonė. Kokią kainą pasiūlyti buvo diskutuota ilgai. Daugiau nei 90 mln. litų kaina už šią įmonę, G.Skorupsko teigimu nebuvo didelė, nes realiai ji buvo vertinama ne 50 mln. litų, o daugiau nei 140 mln. litų. „Mes apsidžiaugėme, kai buvome paskelbti laimėtojais“, - sakė „Boscosi“ atstovas.

Vėliau, pasak jo, prasidėjo nesusipratimai. L.Bosca stebėjosi, kodėl kvietimai atvykti į VTF jį pasiekdavo vos porą dienų prieš komisijos posėdžius. Užsienyje gyvenantis verslininkas per tokį trumpą laiką negalėdavo susiruošti ir atvykti į Lietuvą.

Pasak G.Skorupsko, pranešimą apie 2003 metų rugsėjo 4 dienos posėdį L.Bosca gavo tik rugsėjo 2-ąją, o kvietimas atvykti rugsėjo 10 dieną, jį pasiekė tik rugsėjo 7-osios vakarą. Anot atstovo, jau kitą rytą, L.Bosca bandė susisiekti su VTF, pranešė, jiems, jog atvyks kai tik galės. Taip ir buvo padaryta rugsėjo 23 dieną. Tada pokalbyje su P.Milašausku nebuvo jokios kalbos apie konkurso rezultatų anuliavimą, kalbėta tik apie nebaigtas derybas ir iškilusias problemas. „Nekalbėta ir apie sutarties parafavimą, nes nebuvo išsiaiškinta dėl trijų pagrindinių pozicijų. Tartasi, jog derybos bus tęsiamos“, - tvirtino G.Skorupskas.

Kai spalio 14 dieną VFT panaikino privatizavimo konkurso rezultatus, „Bosca“ kreipėsi į teismą. Po teismų maratono buvo nuspręsta, jog L.Bosca iš konkurso pašalintas neteisėtai. Dėl to verslininkui vėliau sumokėta 1,754 milijonai litų.