Vilniaus savivaldybės kontroliuojama skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ nekomentuoja, ar su „airBaltic“ derasi dėl kai kurių maršrutų pardavimo. Tuo metu Vilniaus meras tikisi, kad bendrovė pateiks atsakymus dėl galimų derybų.

Derybas vykdo nuo pat įkūrimo

„Mes savo veiklą vykdome kaip vykdėme, o įvairios spekuliacijos nekomentuojamos. (...) Mes derybas jau vykdome nuo pat įkūrimo pradžios su visais besidominčiais investuotojais, galimais partneriais ir skrydžių maršrutus derinamės tiek su „airBaltic“, tiek su „Estonian air“, tiek su „Brussels Airlines“ ir panašiai“, - BNS sakė „Air Lituanica“ valdybos pirmininkas Kęstutis Binkauskas.

Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys BNS teigė galimų derybų komentuoti negalintis, nes ministerija jose nedalyvauja. Tačiau jis BNS teigė, kad ministerija ir Vyriausybė neketina perimti įmonės „Air Lituanica“.

Vilniaus mero atstovas Aleksandras Zubriakovas BNS teigė, kad daugiau pakomentuoti dėl galimų maršrutų pardavimų jis negali. Pasak jo, tikimasi, kad bendrovė pati pateiks paaiškinimus.

„Derybos yra bendrovės prerogatyva. Mes tikimės, kad jie pateiks paaiškinimus viešojoje erdvėje“, - BNS sakė A.Zubriakovas.

Pasak jo, Remigijaus Šimašiaus pozicija dėl lėšų skyrimo „Air Lituanica“ nepasikeitė - savivaldybė neketina skirti daugiau pinigų įmonei.

K.Binkauskas tokios mero pozicijos nekomentavo, jis taip pat nesakė, kaip toks sprendimas paveiktų bendrovę.

Vilniaus savivaldybė „Air Litunica“ neseniai skyrė 6,872 mln. eurų. R.Šimašiaus skaičiavimais, bendrovei šiemet gali reikėti dar 5 mln. eurų, kurių miesto valdžia neskirs.

Bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas Gediminas Almantas BNS teigė neturintis informacijos apie galimas oro bendrovių derybas. Tačiau jis aiškino, kad jeigu jos ir vyksta, tai kalbama apie keleivių vežimo perėmimą, o ne oro uosto pakilimo ir nusileidimo laikų pirkimą.

„Didžiuosiuose reguliuojamuose oro uostuose nusileidimo ir pakilimo langai yra labai brangus turtas. Tačiau Vilniaus oro uostas yra nereguliuojamas ir prekyba šiais langais pas mus nevyksta. Manyčiau, kad kalba galėtų eiti apie skrydžių perėmimą ir keleivių vežimą“, - BNS sakė G.Almantas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar kovą pareiškė, kad savivaldybė turėtų atsisakyti „Air Lituanica“, nes tai jai nebūdinga veikla.

2012 metais, tuometinio mero Artūro Zuoko iniciatyva įkūrus oro bendrovę, tikėtasi, kad 49 proc. jos akcijų įsigis strateginis investuotojas, kurio nepavyko rasti. Savivaldybė turėjo valdyti 34 proc., o 17 proc. akcijų - Lietuvos investuotojai.

Vilniaus savivaldybės bendrovės „Start Vilnius“ kontroliuojama bendrovė „Air Vilnius Group“ dabar valdo 68,73 proc. Dar 30,51 proc. akcijų priklauso daugiau nei 40 fizinių ir juridinių asmenų vienijančiai bendrovei „Air Lituanica Club“, 0,76 proc. - Lietuvos pašto antrinei įmonei „Baltic Post“.

Nukristų našta savivaldybei

Vilniaus valdžios kontroliuojamai skrydžių bendrovei „Air Lituanica“ pardavus skrydžių maršrutus Latvijos „airBaltic“, tai būtų išsigelbėjimas miestui, sako analitikas Nerijus Mačiulis. Tačiau jis perspėja, jog sandorio kaina tikėtina nepadengtų visos „Air Lituanica“ skolos.

Pati „Air Lituanica“ galimų derybų su „airBaltic“ nekomentuoja, o Vilniaus savivaldybės atstovas teigia neturintis informacijos.

Neoficialūs šaltiniai treigia, kad „Air Lituanica“ siekia parduoti visus jos skrydžių maršrutus, padengti įsiskolinimus ir likviduotis. Pasak N.Mačiulio, toks variantas būtų labai geras savivaldybei ir Lietuvai.

„Čia būtų idealus scenarijus „Air Lituanica“ ir idealus scenarijus Lietuvai, jeigu „airBaltic“ perimtų tuos maršrutus, vykdytų skrydžius iš Vilniaus. Tuomet nukrenta našta nuo savivaldybės, bet tuo pačiu išlaikome skrydžius ir galime tikėtis jų augimo ateityje. Bet aš manau, kad tokį rezultatą būtų sudėtinga pasiekti, kad būtų parduoti tie maršrutai už tokią sumą, už kurią pavyktų padengti visas skolas. Reikia derybininkams susitaikyti, kad dalis nuostolių išliks ir pardavimo kaina bus mažesnė“, - BNS sakė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas N.Mačiulis.

Tačiau, pasak jo, nereikėtų tikėtis, kad bendrovei pavyks gauti tokią sumą, kad pakaktų padengti visiems įsiskolinimams, kurie gali siekti iki 10 mln. eurų.

„Geriau vis tik savivaldybei perimti dalį skolų ir bent jau užtikrinti, kad mes turėsime ateityje iš Vilniaus pakankamai daug skrydžių, nes tai yra pagrindinis kriterijus. Tai, kad avialinijos turi nemažai skolų - nemalonus faktas, tačiau mes turime užtikrinti, kad turėtume daug skrydžių, o „airBaltic“ yra turbūt vienintelis partneris, su kuriuo būtų galima greitai susitarti dėl to“, - aiškino ekonomistas.

Anot jo, pakaktų, kad „airBaltic“ iš 25 lėktuvų penktadalį laikytų Vilniuje, ir padėtis pagerėtų: „Užtektų, kad „airBaltic“ penktadalį lėktuvų laikytų Vilniuje ir mes būtume daug geresnėje padėtyje, nei esame dabar su vienu „Air Lituanica“ lėktuvu“.

Anot jo, geriausia, jeigu viena bendrovė tenkintų visų Baltijos šalių skrydžių poreikius, kadangi Baltijos šalys yra nedidelės ir neturi pakankamai potencialių klientų.

„Vienintelė išeitis ieškoti sinergijos galimybių tarp visų trijų Baltijos valstybių - tuomet galima sukurti didesnę rinką ir bandyti pritaikyti modelį, kurį taiko Skandinavijos valstybės, kai SAS aptarnauja tris valstybes ir lėktuvai laikomi visose sostinėse“, - tikino N.Mačiulis.