Plačiau apie tai pasakojo „Mano būsto“ atstovas Paulius Ugianskis.
– Kuris Vilniaus rajonas yra prasčiausias?
– Jei kalbėtume apie avarijas, šiuo metu prasčiausia situacija yra Žirmūnuose, Antakalnyje ir, aišku, Naujamiestyje bei Senamiestyje, kur namai yra seni ir daug kas susidėvėję. Šie rajonai Vilniuje tikrai yra žemiausios kategorijos.
– Jei gerai įsivaizduoju, ir Žirmūnuose, ir Antakalnyje būstas nėra pats pigiausias. Kaip tai susiję su prasčiausia jų būkle ir kodėl? Kitas dalykas – jūs šį tyrimą atliekate ne pirmus metus. Kaip situacija pasikeitė per dešimtmetį?
– Iš tikrųjų butai šiandien tikriausiai niekur nėra pigūs. Jei grįžtume prie klausimo apie tyrimą, prieš dešimt metų mes matavome šį dalyką, žiūrėjome, kuriuose Vilniaus rajonuose avarijų daugiausia, o kuriuose – mažiausia. Mes patys iš tikrųjų nustebome. Tokie rajonai kaip Karoliniškės, Viršuliškės, Lazdynai tada faktiškai buvo pirmaujantys, nes namai seni, statyti tikriausiai ir ne iš geriausių medžiagų. Po dešimties metų ten avarijų sumažėjo 90, 95 ar 87 proc. Lygiai taip pat atsirado rajonų, kurie nukrito. Tie patys Žirmūnai, nors anksčiau jų būklė nebuvo tokia. Šiemet jie yra numeris vienas pagal avarijas, taip pat ir Antakalnis. Vieni kyla, kiti krenta, bet situacija yra tokia, kokia yra.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kas lemia tuos pokyčius? Link kur jie juda?
– Jokios paslapties nėra, kaip čia ir beskambėtų. Yra tikriausiai dvi priežastys. Viena priežastis – gyventojai investuoja į savo namus, nes atėjo laikas galų gale keisti vamzdynus, tvarkyti stogus ir panašiai. Atitinkamai, kuo daugiau tų darbų padaryta, tuo mažiau tikriausiai bus avarijų. Antras dalykas, kuris tai lemia, yra namų priežiūra – tuo užsiimame mes ir kitos bendrovės. Jei skiri dėmesį namams, jais rūpiniesi, atitinkamai bus ir mažiau visų bėdų.
– Pagal paprasčiausią logiką prasčiausia situacija turėtų būti Senamiestyje. Vien pavadinimas tai sufleruoja – namai statyti labai seniai, gerokai seniau nei Lazdynuose, Karoliniškėse ar, pavyzdžiui, Žirmūnuose. Kokia ten situacija?
– Kadangi Senamiestyje mes neturime, kalbu iš savo įmonės pusės, tiek daug namų, kiek galbūt turi kitos įmonės. Kuo namas senesnis, tame tarpe ir Senamiestyje, ir Naujamiestyje, jei ten buvo mažai investicijų, gyventojai gyvena tiesiog „iki rytojaus kažkaip pratempsime“. Aišku, kad situacija ten irgi nežiba. Mes žiūrime pagal savo pjūvį, pagal žemėlapį ir panašiai. Kalbant apie Senamiestį ir Naujamiestį, situacija tikrai nežiba.
– Kalbant apie visą Lietuvą, daugiabučių būklė gerėja ar vis dėlto vienur geriau, kitur blogiau, o vidurkis išlieka vidutiniškas?
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad situacija yra bloga ir mes dabar turime užsikasti, verkti kur nors kamputyje. Tikrai taip nėra. Aišku, kad ji gerėja. Tam yra ir priežiūros institucijos, ir patys gyventojai. Ačiū Dievui, kad gyventojai sąmoningėja ir jau pamiršta, kaip būdavo anksčiau: užtrenkiau duris ir mano turtas yra ten, kur butas. Ne, jūsų turtas prasideda atidarius laiptinės duris. Čia yra jūsų visų turtas – ne savivaldybės, ne mūsų, o gyventojų. Tie gyventojai, kurie jau rūpinasi, aišku, gyvena geresniuose namuose, nes tai yra atitinkamos investicijos. Žmonės patys tai mato, patys jaučia. Galime praeiti pro kaimyninius namus ir pažiūrėti: vienas daugiabutis stovi puikiai, o kitas toks pat yra nugyventas. Vėlgi viskas priklauso nuo gyventojų, o mes galime tik jiems padėti.
Naujausi komentarai