Kaune naujos parduotuvės „Prisma“ 30 m aukščio siekiantis didžiulis reklaminis bokštas iškilo negavus jokio leidimo, nors tai privaloma visiems verslininkams, statantiems reklamos įrenginius.

Gali kelti pavojų

Prieš kelis mėnesius Kaune, šalia Jonavos gatvės iškilo 30 metrų aukščio reklaminis pilonas. Pasirodo, parduotuvę „Prisma“ reklamuojantis statinys visą žiemą prastūksojo nelegaliai, be jokių leidimų, kuriuos buvo būtina gauti iš savivaldybės. Maža to, neaišku, ar reklaminis bokštas yra saugus ir ar nekelia pavojaus žmonėms judrioje miesto vietoje.

„Tokiems dideliems statiniams taikomi papildomi saugumą užtikrinantys reikalavimai. Neturime jokių duomenų, kad pilonas yra saugus, nes nematėme jokio projekto“, – kalbėjo Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

„Niekas negali pasakyti, ar jo konstrukcijos pakankamai tvirtos atlaikyti vėtras, škvalus“, – sakė N.Valatkevičius.

Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus taip pat buvo susidomėjęs statiniu.

„Kilo įtarimas, kad bokštas pastatyta saugotinoje kultūros paveldo vizualinėje zonoje, kur bet kokie nauji statiniai turi būti derinami su mumis, kad jie neužgožtų Senamiesčio pastatų“, – kalbėjo S.Stoškus.

Vis dėlto paaiškėjo, kad „Prisma“ reklamuojantis statinys išdygo ne kultūros paveldo vizualinės zonoje, nors iki jos ribos tėra vos penki metrai.

Gavo 250 litų baudą

Kad ir kokioje miesto dalyje būtų statomas reklaminis įrenginys, pagal išorinės reklamos taisykles jo projektą būtina suderinti su Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus Infrastruktūros poskyriu.

Šio skyriaus specialistai tvirtino nesulaukę jokių dokumentų, prašymų, todėl „Prismos“ reklaminis bokštas šuo metu laikomas nelegaliu statiniu.

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimas Sidera teigė, kad už savivaldybės taisyklių nesilaikymą įmonei jau paskirta piniginė bauda.

„Surašėme protokolą ir skyrėme 250 litų baudą. Tokia suma numatyta, jei pažeidimas padarytas pirmą kartą“, – sakė R.Sidera.

Statinio savininkai įpareigoti sutvarkyti dokumentus. Jei to nebus padaryta, vėl bus skiriama bauda. Ir jau didesnė – nuo 500 iki 1 000 litų. 

„Jei nebus reaguojama ir tokiu atveju, teks kreiptis į teismą, kuris gali skirti 1 000–2000 litų baudą“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Apie nelegalų statinį savivaldybė perdavė informaciją ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Kalti latviai?

Prekybos centro statiniai priklauso įmonei „Mūsų rezervas“. Jos vadovas Laurynas Kuzavas tikino, kad bokštas laiku neįteisintas dėl nesusipratimo.

„Visi statiniai sklype statyti pagal suderintą savivaldybėje detalųjį planą, jame nurodytas ir reklaminis bokštas. Sužinoję, kad jam dar reikia gauti atskirą leidimą, pastebėjome, kad projekte yra klaidų. Nusprendėme jas ištaisyti ir vėl kreiptis į savivaldybę. Tai ir ketiname padaryti artimiausiomis dienomis“, – teigė L.Kuzavas.

Reklaminį bokštą ir prekybos centrą projektavusio architektų biuro „G.Natkevičius ir partneriai“ vadovas Gintautas Natkevičius paaiškino, kad leidimų savivaldybėje su statinio verslininkai neprašė dėl neatitinkančios statybos normas bokšto konstrukcijos.

Pasak architekto, stendas buvo gamintas Latvijoje, kur taikomi mažiau griežti reikalavimai statinių konstrukcijų tvirtumui ir saugumui.

„Po kai kurių pastatų griūties Lietuvoje prieš kelerius metus projektuojant statinius pradėta reikalauti didesnio konstrukcijų tvirtumo, o latvių gamintojai vadovavosi švelnesniais savo šalies įstatymais, todėl reikėjo koreguoti projektą, pagal kurį statinys bus papildomai sutvirtintas“, – pasakojo G.Natkevičius.

Jis minėjo, kad didelis bokšto aukštis pasirinktas dėl to, kad kiti prekybos centro statiniai yra žemi ir nerėžia akies.

„Siūlėme užsakovui projektuoti neaukštą pagrindinį prekybos centro statinį, nes netoliese yra Senamiestis. Reklaminis akcentas buvo perkeltas bokštui, kuris nepatenka į saugotiną vizualinę zoną“, – aiškino architektas.