Rokų mokyklos ir bendruomenės nariai vis dar viliasi, kad valdininkų raštuose dalijami pažadai nenaikinti vidurinės mokyklos taps realybe, tačiau tai gali būti tik akių dūmimas.
Neišgalės leisti į miestą
"Trumparegiški valdžios sprendimai verčia mus grįžti į balanos gadynę. Kai mokykla šalia, aš galiu vaiką į ją leisti, o į miesto mokyklą nebus už ką važinėti. Netekau darbo, neturiu už ką net žieminių batų vaikui nupirkti", – susijaudinusi kalbėjo vieno Rokų vidurinės mokyklos mokinio mama, pageidavusi neskelbti savo pavardės.
Į miesto mokyklas vaikams iš Rokų tektų važinėti dviem transporto priemonėmis. Kita artimiausia mokykla – už 6 kilometrų. Moteris sakė niekaip nesuprantanti, kaip galima pertvarkyti mokyklą jos net nemačius, neatsiklausus vietos gyventojų ir pedagogų nuomonės.
Rokų bendruomenės narius ir vidurinės mokyklos pedagogus papiktino vasario mėnesį priimtas miesto tarybos sprendimas nuo rudens nebeleisti formuoti 11 klasių, nors ne kartą buvo žadėta, kad pertvarka nepalies mokyklos iki 2012-ųjų.
"Per dvejus metus Kauno savivaldybės sprendimu sudaryta komisija mokyklų pertvarkai vykdyti nebuvo susitikusi su Rokų bendruomenės ir aplinkinių kaimų žmonėmis, kurių vaikai lanko Rokų vidurinę mokyklą, aptarti šio klausimo. Sprendimas priimtas nediskutavus su Rokų bendruomene, neįsigilinus į mokinių, tėvų poreikius", – piktinosi Rokų bendruomenės tarybos narė Eleonora Čepulienė.
Anot jo, baiminamasi, kad dėl pertvarkos ir nuolatinės nežinios tėvai parinks vaikams miesto mokyklas, dėl to Rokuose mokyklos gali visai nebelikti.
"Suprantu, kad dabar krizė, bet ji praeis. Rokuose numatyta plėsti miestą, statyti gyvenamuosius namus, o sugriovus mokyklą vargu ar ją bus galima atkurti", – pastebėjo E.Čepulienė.
Tikisi permainų įstatyme
"Iš savivaldybės į mokyklą niekas nebuvo atvažiavę, tik kvietėsi mokyklos vadovus, bet ką reiškia du žmonės prieš visą bendruomenę", – šyptelėjo Rokų mokyklos tarybos pirmininkė Vanda Mažeikienė. Ji neabejoja, kad pertvarkius mokyklą kils nemažai socialinių problemų, nes tikrai ne visi tėvai turės galimybę leisti vaikus į miesto mokyklas.
"Kreipėmės į Švietimo ir mokslo ministeriją, Seimo Švietimo ir mokslo komitetą ir sulaukėme palankaus palaikymo. Tikimės, kad Švietimo įstatyme atsiras pakraščio mokyklos statusas, kuriai būtų taikomi kiti standartai nei miesto mokyklai", – viliasi Rokų mokyklos tarybos pirmininkė.
Jeigu įstatyme atsirastų pakraščio mokyklos statusas, joje vaikai galėtų mokytis nuo 1 iki 12 klasės, kitaip būtų vertinamas ir mokinių skaičius. Dabar Rokų vidurinė mokykla galėtų formuoti 11 klases iki 2012-ųjų, jeigu joje mokytųsi ne mažiau kaip 50 būsimų vienuoliktokų.
Anot V.Mažeikienės, Rokų mokyklą lanko trečdalis vaikų iš artimiausių kaimų, todėl ir mokinio krepšelio lėšos turėtų būti skirstomos kitaip. Ne miesto mokyklos gauna didesnius mokinio krepšelius, o Rokų vidurinė mokykla nuo 1997 m. yra gavusi miesto mokyklos statusą.
E.Čepulienė teigė suprantanti, kad mokyklų reforma turi viską pakeisti iš esmės, ir yra diktatoriškai nuleidžiama iš viršaus. "Nors visur teigiama, kad reikia atsižvelgti į bendruomenių poreikius, nekelti psichologinės įtampos mokiniams, kas į tai atsižvelgia? Kol kas neaišku, ar tie mus guodžiantys ir viltį suteikiantys valdžios raštai nėra tik noras užtildyti bendruomenę", – suabejojo Rokų bendruomenės tarybos narė.
Maitina pažadais
Savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas nenorėjo pripažinti, kad su Rokų bendruomene ir mokyklos atstovais reforma per mažai aptarta.
"Jie pas mus net kelis kartus buvo atvažiavę ir dėl visko tarėmės", – tikino A.Bagdonas. Paklaustas, kodėl savivaldybės atstovai nenorėjo apsilankyti mokykloje, valdininkas teigė, jog prieš metus kažkas buvo nuvažiavęs. Vis dėlto bendruomenė teigia kitaip.
Pasak A.Bagdono, savivaldybės vadovai ne kartą siuntė raštus Švietimo ir mokslo ministerijai ir Seimui, prašydami netaikyti miesto standartų Rokų vidurinei mokyklai.
"Pagal Vyriausybės nutarimą mes negalime leisti šiai mokyklai formuoti 11 klasių, nes ten nėra reikiamo mokinių skaičiaus", – paaiškino Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas.
Vienas Švietimo ir ugdymo skyriaus darbuotojas "Kauno dienai" neoficialiai užsiminė, kad švietimo įstatyme vargiai atsiras pakraščio mokyklos statusas. Greičiausiai bus tik peržiūrėtas mokinio krepšelio dydis atsižvelgiant į tai, kiek vaikų iš kaimo mokosi mokykloje.
Skaičiai
413 – tiek mokinių šiemet mokosi Rokų vidurinėje mokykloje.
38 – tiek mokytojų dirba su mokiniais.
38 – tiek dešimtokų dabar mokosi Rokų vidurinėje mokykloje.
Vaižganto vidurinės mokyklos kova 2009 m. pradžioje miesto taryba nusprendė nebeleisti Vaižganto vidurinei mokyklai formuoti vienuoliktųjų klasių nuo rugsėjo 1 d. Motyvuota, esą reikia bent 50 vienuoliktokų, o tuo metu buvo 46 būsimieji 11 klasių mokiniai. Mokyklos pedagogai išsireikalavo, kad būtų suteikta laiko situacijai pataisyti. Buvo sulaukta apie dešimt prašymų priimti į Vaižganto vidurinės mokyklos vienuoliktas klases. Mokyklos pedagogai spėja, kad įsikišus Švietimo ir ugdymo skyriaus valdininkams, kandidatai buvo nuvilioti į kitas miesto mokyklas. Prieš pat rugsėjo 1-ąją mokykla gavo nurodymą, kad vienuoliktokai turi rinktis kitas mokyklas, nes 11 klasių nebus leista formuoti. Tėvai tokį apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Vaikai kurį laiką nelegaliai lankė pamokas Vaižganto mokykloje, o viena pedagogė buvo paskelbusi bado akciją, tačiau vienuoliktokai vis tiek turėjo išsiskirstyti į kitas miesto mokyklas. Nors A.Bagdonas tikino, kad mokyklos bendruomenė pakankamai informuota apie pertvarką, tiek mokytojai, tiek mokiniai ir jų tėvai ne kartą tikino negavę pakankamai informacijos ir neturėję galimybės išsakyti savo nuomonę. Kad Vaižganto vidurinės mokyklos pertvarka turėjo neigiamos įtakos vaikams, pripažino ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. |
---|
Naujausi komentarai