"Pasiutusiai gera būti senjoru", – žvelgdamas į mobiliojo ryšio bendrovės "Tele2" reklamoje besišypsantį bendraamžį mintyse tarė kaunietis Algimantas Petras Greblikas.

Pasidžiaugęs, kad užgyventi metai padės sutaupyti kelis šimtus litų, pensininkas jau kitą dieną skubėjo į vieną bendrovės salonų.

"Maniau pakeisiu savo senučiuką telefoną į naują, o ir pokalbiai pigiau atsieis", – prisiminė dienraščio skaitytojas. Tąkart senjoro svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Išgirdusi, kad klientui 78 metai, salono darbuotoja atšovė, esą specialus pasiūlymas jam jau negalioja.

"Pasirodo, aš per senas. Kodėl tada amžiaus cenzo nenurodo reklamoje?" – klaidinančia informacija piktinosi vyras.

Iš tiesų internetiniame bendrovės "Tele2" puslapyje ir ant popieriaus spausdintose reklamose prie pasiūlymo senjorams nenurodytas joks amžiaus cenzas. Šalia litu įkainotų mobiliųjų telefonų pavyzdžių ir pokalbių kainų slepiasi pastaba: pasiūlymas galioja pateikus pensininko pažymėjimą. Kaip žinia, į pensiją moterys išeina sulaukusios 60 metų, vyrai – pustrečių metų vėliau. Žinome ir tai, kad šis "titulas" jiems skiriamas iki gyvos galvos.

"O gal pensininkas ir senjoras ne tas pats?" – nuostabą sunkiai slėpė Algimantas Petras. Tačiau apribojimų, ką galima vadinti senjoru ir kokio amžiaus žmogus jau nebėra senjoras, nepavyko rasti.

"Amžiaus apribojimų mūsų bendrovė klientams netaiko", – paklaustas, kodėl diskriminuojami pagyvenę žmonės, atsakė "Tele2" atstovas spaudai Andrius Baranauskas. Pasirodo, šį žodį savaip interpretavo salono darbuotoja, nusprendusi, kad 78 metai – jau arba dar ne senjoriškas amžius.

"Viską išsiaiškinome. Klientui telefoną atvešime į namus ir dar nuolaidą suteiksime", – užtikrino A.Baranauskas. Sėkminga istorijos baigtimi džiaugėsi ir nukentėjęs kaunietis.

"Gerai, kad viskas išsisprendė. Visgi baiminuosi dėl savo bendraamžių, kad ir jiems taip neatsitiktų", – prasitarė senjoras, dar kartą priminęs, kad žmogaus metai – didžiausia vertybė.