Stabtelės: D.Šarakauskas mano, kad ekonominė krizė paskatins architektus atidžiau žiūrėti į projektus. (13 diena)

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku neseniai išrinktas kaunietis architektas Dalius Šarakauskas šias pareigas priėmė nesispyriodamas ir su viltimi atjauninti organizaciją.

– Kodėl nusprendėte tapti architektu?

– Turbūt todėl, kad tėvas buvo architektas. Be to, norėjau, kad per stojamuosius egzaminus nebūtų chemijos, nes nesugebėjau jos suprasti. Kai eini mokytis, nežinai, kaip bus toliau – pataikysi ar nepataikysi.

– Kuri architektūros sritis jums mieliausia?

– Mieliausia, kai užsakovas protingas. Nesvarbu, ką darai. Jei užsakovas kvailas, gali bet kas apkarsti, jei protingas – viską labai malonu projektuoti, net ir krematoriumą.

– Kokį savo projektuotą objektą laikote savo vizitine kortele?

– Manau, kad tai geriausias 1999 m. projektas – bendrovės "Ryterna" pastatas Savanorių prospekte. Kol kas jis geriausias. Deja, daugybės suprojektuotų namų nepastatė. Teko projektuoti ir tuo metu, kai klestėjo kontrabandininkai, turintys daug pinigų. Keletas gyvenamųjų namų anuomet labai patiko, ir užsakovai buvo puikūs. Tačiau laikas eina, keičiasi požiūris, vėliau atrodo, kad tie pastatai nieko verti.

– Ar architektai išties labai priklausomi nuo užsakovų, ar pakanka laisvės kūrybai?

– Jei esi labai "kietas", laisvės yra kiek nori, o jei esi visiškai niekas, tada jos visai neturi. Kiekvienas  mūsų yra kažkur tarp šių kraštutinumų. Nežinau nė vieno architekto, kuris būtų visiškai laisvas. Deja, pas mus dar nėra architektūros kūrimo tradicijų, ir užsakovai, ir visuomenė architektūros kaip meno nesupranta.

– Kas atsakingas už tai, kad mieste atsiranda neskoningų statinių, kuriuos daugelis pripažįsta esant prastos architektūros?

– Visi šiek tiek kalti – ir architektas, ir užsakovai. Tačiau nemanau, kad dėžutė yra blogai. Jei visam pasaulyje yra stiklinių dėžučių, gal nieko tokio, kad jų yra ir Kaune. Vienam architektui tai patinka, kitam – ne. Viskas labai subjektyvu. Antai Prisikėlimo bažnyčios niekas nevertina kaip architektūros objekto – tuo metu, kai ji suprojektuota, tai buvo tas pats, kas dabar stiklinė dėžutė. Konkursą buvo laimėjęs visai kitas objektas. Manau, kad reikėtų labiau stengtis konkrečiai vietai sukurti gerą namą, o ne ieškoti sliekų, kad vieta buvo bloga, dėl to namas išėjo prastas.

– Ką daryti, kad Kaune atsirastų pastatų, kurie įeitų į miesto, šalies ar pasaulio architektūros istoriją?

– Konkursas – vienas kelių. Tačiau pirmiausia turi būti supratimas, kad negalima pamaitinti visų alkanų, o tik paskui statyti. Jei visi taip būtų mąstę, nebūtų nei piramidžių, nei romėnų pastatų, nei bažnyčių. Objektui reikia skirti pinigų tiek, kiek reikia, tada kas nors pavyksta. Gera šiuolaikinė architektūra turi kainą. Aišku, negalima pasakyti, kad kvadratas kainuoja tris su puse tūkstančio litų. Tai ne architektūros kaina, tai nesąmonė.

– Ar Kaune, Lietuvoje yra nors vienas pastarųjų kelių dešimtmečių pastatas, vertas būti paminklu?

– Privačiame sektoriuje yra pastatų, kuriems negailėta pinigų. Tačiau pinigai nėra garantas, kad bus gerai, kita vertus, gerai padaryti be pinigų negali. Visuomeninėje architektūroje ypač gerų pastatų nėra daug. Tikrai tarptautinio lygio pastatai – Kauno medicinos universiteto biblioteka, Kauno aerouosto terminalas, viešbutis "Daugirdas", Ąžuolyno sveikatingumo centras. Ir "Akropolis" būtų sėkmė, jei nebūtų urbanistinių nesėkmių. Šio komplekso architektas gal ir galėjo atsisakyti kurti tokį objektą, bet būtų atsiradęs kitas ir vis tiek ką nors būtų čia suprojektavęs. Ir abejoju, ar būtų padaręs geriau, nei yra dabar. Sakyti, kad viskas blogai, nes architektai yra prostitutės, nereikėtų. Vilniuje man aukščiausios prabos pastatas yra naujasis prokuratūros pastatas.

Bendras architektūrinis fonas mūsų šalyje yra ne prastesnis negu bet kur kitur. Mes galbūt neturime ikonų, nes jų neįperkame. Architektūra atspindi  laikotarpį. Jei karalius buvo protingas, galingas, turėjo pinigų arba sugebėjo juos iš kažko atimti, tai tuo metu ir buvo pastatyta vertingų statinių. Kodėl visi diktatoriai turėjo savo architektus, griovė miestus ir statė savo pastatus? Dėl to, kad tai žinia rytdienai.

– Iš ko gyvens architektai krizės laikotarpiu?

– Vis tiek kažką projektuos. Ir dabar architektai kuria interjerus, nedidelius pastatus. Iš vienos pusės, bus ne taip sotu. Iš kitos pusės, gal ir gerai, nes hipertrofuotas siekis kuo greičiau ir kuo daugiau pastatyti prie gero nepriveda. Bus laiko atidžiau pažiūrėti į projektą. Kai vienas užsakovas stovi ir trepsi už durų, kitas jau važiuoja, kokybės tikrai negali būti. Būtų laikas sustoti.

– Kodėl Kauno architektų vado pareigos suteiktos jums?

– Matyt, atėjo laikas, man pasiūlė. Jei būčiau pasisiūlęs pats, turbūt irgi visi būtų sutikę. Pasigirti pirmas tris dienas malonu, bet iš tikrųjų šios pareigos reikalauja paaukoti nemažai laiko. Labai norėčiau, kad architektai vėl pradėtų tarpusavyje kalbėtis, net studentai vieni kitų nepažįsta. Norėtųsi į sąjungą pritraukti jaunimo. Tikimės sukurti Kauno architektų interneto svetainę, kurioje tarpusavyje bendrautume, susipažintume, rodytume savo darbus, diskutuotume.

Biografija

Netrukus 48-ąjį gimtadienį švęsiantis Dalius Šarakauskas gimė Kaune, studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, architektūros fakultete. Dirbo architektu Miestų statybos ir projektavimo, Žemės ūkio statybos ir projektavimo institutuose, bendrovėje "Miestprojektas". Nuo 1991 m. vadovauja individualiai įmonei, projektuoja gyvenamosios, pramoninės, viešosios paskirties pastatus, rengia teritorijų planus. 1999 m. gavo apdovanojimą už geriausią metų realizaciją (bendrovės "Ryterna" pastatas) parodoje-konkurse "Geriausias metų projektas".

Svarbiausi projektai:

Monolitiniai gyvenamieji daugiaaukščiai namai Ukmergės g., "Žalgirio" draugijos sporto ir kultūros rūmai (kartu su G.Jurevičiumi, Z.Dargiu, S. Kalinka), sporto klubo "Naglis" pastatų kompleksas Šilainiuose, kavinė "Babilonas" Raseinių gatvėje, prekybos centras RIMI V.Krėvės ir Prancūzų g., bendrovės "Aveplast" administracinis pastatas Savanorių pr., treniruočių aikštynas Ąžuolyne, kvartalas su gyvenamasiais namais ir vilomis "Birutės parkas" Palangoje, Utenos miesto autobusų stotis.