Dėl didelę žalą padariusio Aušros vartų remonto atsakyti turės paveldosaugininkai, bažnyčia ir architektai. Pastariesiems gresia net prarasti licenciją.

Žalą dar tikslina

Kultūros paveldo departamentas (KPD) sudarė dvi komisijas tirti Aušros vartų remontą. Pirmoji, kurios užduotis buvo nustatyti kaltus, darbą jau baigė.

"Konstatuoti pažeidimai, kuriuos padarė tiek KPD Vilniaus teritorinis padalinys, tiek projektuotojai, tiek savininkai. Antra komisija, kuri turi nustatyti padarytą žalą, darbą pradeda dabar. Per dvi savaites ji turi nuspręsti, kiek ir kokios žalos buvo padaryta, ir pasiūlyti žalos atitaisymo būdą, jeigu to reikės", – "Vilniaus dienai" sakė KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.

Anot jo, Aušros vartų atstatymu turėtų rūpintis Vilniaus arkivyskupija. Tiesa, išlaidas pakartotiniam remontui esą bus galima išieškoti iš asmenų, dėl kurių kaltės nukentėjo piligrimų pamėgtas objektas.

O kaltų daug...

KPD nustatė, kad šiurkščių pažeidimų padarė kone visos remontuojant Aušros vartus dalyvavusios šalys. Pirmiausia už nusižengimus veikiausiai bus baudžiami patys paveldosaugininkai – leidimą atlikti remontą, kuris virto skandalu, išdavęs KPD Vilniaus skyrius.

"Pažeidimų padarė visi. O galutinio sprendimo reikės pora savaičių dar palaukti", – teigė A.Degutis.

Anot jo, dar anksti tvirtinti, kad pavyks atitaisyti visą Aušros vartams padarytą žalą. "Teoriškai viskas yra ištaisoma. Bet ar tai bus būtina – žalos komisijos klausimas", – pridūrė pašnekovas.

Pasak jo, KPD veikiausiai siūlys remontuojant Aušros vartus dalyvavusias įmones svarstyti sertifikavimo centre. Griežčiausia bausmė architektams ir rangovams būtų sertifikatų atėmimas ir veiklos licencijos sustabdymas ar net panaikinimas.

Primename, kad atliekant remontą buvo išmontuotos autentiškos medinės durys, pažeistos keraminės plytelės, pakeista grindų danga, išgriauta dalis senųjų laiptų ir, anot KPD, išardžius istorinį mūrą sumontuoti nauji turėklai. Be to, šventovės sienos esą dažomos neatlikus reikalingų tyrimų.

Įžvelgia machinacijas

Tačiau už Aušros vartų remontą atsakingos bendrovės "Archinova" direktorius Antanas Gvildys nesutinka su jo įmonei metamais kaltinimais. Esą tyrimai atlikti dar prieš keletą metų, o vienintelis architektų nusižengimas galėtų būti nebent neteisingai užpildyti popieriai.

"Kai buvo pradėta projektuoti, iš KPD gavome projektavimo sąlygas, nurodyta padaryti tuos darbus, kuriuos ir padarėme: pakeisti grindis natūralaus akmens grindimis, uždėti ant laiptų pakopų marmurinius antpakopius, restauruoti porankius. Dabar jie išvežti į restauravimo bazę, tie, kurie uždėti dabar, yra laikini, – atliktus darbus "Vilniaus dienai" aiškino A.Gvildys. – O kaltinimai – daugiau procedūrinio pobūdžio. Mūsų požiūriu, pažeidimų nepadarėme. O jeigu ir padarėme – tai tik procedūrinius. Galbūt ne taip vieni ar kiti darbai pavadinti."

Anot jo, viskas atlikta laikantis reikalavimų, taip, kaip pageidavo Vilniaus arkivyskupija. O erzelis esą prasidėjo dėl to, kad buvo sudrumstas ramus paveldosaugininkų klano gyvenimas.

"Objektą apžiūrėjo ne tik KPD atstovai, bet ir Restauratorių sąjunga, kitos įstaigos. Konstatuota, kad esminių pažeidimų nėra. Mes manome, kad čia esmė ne patys darbai, o skambus objekto pavadinimas, o užjudinus visą paminklosaugos sistemą įvyko gynybinė reakcija – mūsų manymu, neadekvačiai išpūstas burbulas", – tikino "Archinovos" vadovas.

Pašnekovas teigė laukiantis, kada savo darbą dirbs dar viena darbus Aušros vartų šventovėje tirianti komisija, kurią sudarė Kultūros ministerija.

Reziumuodamas A.Gvildys pabrėžė, kad nei cementinės laiptų pakopos, nei keraminės plytelės nebuvo oficialiai įvardytos kaip vertingosios statinio ypatybės. Esą KPD nedraudė liesti šių objekto dalių, taigi jos buvo visiškai pagrįstai uždengtos naujomis medžiagomis.