Akcijomis, skatinančiomis nevažinėti automobiliais, daugiausia domisi jaunimas. Tikimasi, kad jaunoji karta pakeis įsisenėjusius stereotipus, nes kol kas savo mašinas į viešąjį transportą ir dviračius vilniečiai iškeičia ne itin noriai.

Nesuskaičiavo, ar sumažėjo mašinų

Rugsėjo 22-oji – Tarptautinė diena be automobilio. Įvairiais renginiais, akcijomis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Ta proga kasmet vyksta kampanija „Europos judrioji savaitė“, akcija „Mieste be savo automobilio!“.

Penktadienį renginio Vilniuje „Judėk teisinga linkme!“ organizatoriai kvietė į dviratininkų žygį „Dviračiu gali važiuoti visi!“.

„Sunku pasakyti, ar šį šeštadienį buvo mažiau automobilių sostinės gatvėse. Mūsų renginys vyko Dienos be automobilio išvakarėse, penktadienį, o šeštadienį ir taip būna mažiau mašinų. Dviračių žygyje dalyvavo apie 100 žmonių, daugiausia jaunimas iš įvairių mokyklų. Jaunimas palaiko tas idėjas, jaunesnė karta turi tą požiūrį“, – sakė renginio organizatorė Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VSB) Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Kristina Auglytė.

Kol kas vilniečių entuziazmas Dieną be automobilio praleisti palikus savo transporto priemonę garaže ar stovėjimo aikštelėje nelabai didelis.

Kiek sumažėtų ligų?

Žinoma, mūsų krašte ruduo lietingus ir žiemos šaltos, tad galimybė sėsti ant dviračių ar rinktis kitas aplinkai nekenksmingas transporto priemones yra sezoniška. Todėl galbūt labiau padėtų iniciatyvos, pavyzdžiui, individualių transporto priemonių vairuotojus įvilioti į viešąjį transportą.

VSB specialistai pataria, kokią transporto priemonę geriausia rinktis, norint kuo mažiau kenkti aplinkai keliaujant.

Įvairius judėjimo būdus galima palygint naudojantis Baltijos aplinkos forumo sukurta kelionės CO2 skaičiuokle, kuri prieinama per interneto nuorodą www.maps.lt/co2. Ji suskaičiuoja, kiek CO2 bus išmesta tam tikrą atstumą nuvažiavus atitinkama transporto priemone: automobiliu, elektromobiliu, autobusu ar traukiniu.

„Viešojo transporto priemonių daromas poveikis klimato kaitai yra kur kas mažesnis, todėl jų pasirinkimas visada palankesnis aplinkosaugos požiūriu. Aišku, palankiausi judėjimo būdai yra tie, kuriems apskritai nereikia degalų, – tai dviratis arba ėjimas pėstute“, – ragina VSB.

Žinoma, kalbant apie tai, kad vairuotojai mieste galėtų rinktis viešąjį transportą, atsiremiama į neišspręstas grafikų patogumo, viešojo transporto priemonių švaros, kainodaros problemas, vis dar gajų stereotipą, kad viešuoju transportu naudojasi daugiausia tik neįstengiantys įsigyti automobilio. „Didelę įtaką turi žmonių įpročiai. Automobiliu jiems važiuoti patogiau ir lyg ne prestižas keliauti viešuoju transportu. Tačiau suteikus kuo geresnes sąlygas važiuoti viešuoju transportu, žmonės persėda į jį. Pasakyti, kiek tai vyksta procentais, labai sunku“, – sakė K.Auglytė.

Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sumažinus oro taršą 50 proc., gyventojų amžius pailgėtų trejais–penkeriais metais, sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis sumažėtų 20–30 proc., kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc.

Papildoma įtampos dozė kasdien

Tiesa, individualūs automobiliai mieste kelia ne tik problemų dėl oro taršos, bet ir, specialistų nuomone, blogina pačių vairuotojų sveikatą, nes kasdien kelia įtampą.

VSB specialistai teigia, kad dažniausiai žmonės įtampą patiria dviejose vietose: darbe ir prie automobilio vairo. Jų žiniomis, dėl darbo įtampą patiria vienas iš keturių darbuotojų, o prie transporto priemonės vairo – kiekvienas vairuotojas. Tyrimai rodo, kad įtampa, skubėjimas, nelaimingumo jausmas yra veiksniai, siejami su padidėjusia avarijos rizika.

Vairuotojų fiziologinės reakcijos ekstremaliomis situacijomis, VSB apibendrinimu, yra padažnėjęs širdies plakimas, momentinis kvapo sulaikymas, raumenų spazmai, pilvo diegliai, drėgnos rankos, blyškumas, išbalimas, silpnumas, drebėjimas, pykinimas, nekoordinuoti judesiai, veido persikreipimas, nugaros skausmas, kaklo skausmai, kraujospūdžio padidėjimas.

Ekstremalios psichologinės reakcijos yra pykčio proveržiai, šaukimas, agresyvi gestikuliacija, šiurkštus, grėsmingas transporto priemonės valdymas, panika, vangumas, baimė, nerimas, kitų vairuotojų apkalbinėjimas, komentavimas.

Nelogiškas mąstymas, kaip įtampos vairuojant išraiška, pasireiškia paranojišku galvojimu, kad esi sekamas ir būsi sustabdytas policijos; žiaurių ir kerštingų scenarijų kūrimu prieš „prasikaltusius“ vairuotojus; keleivio pastabų dėl netinkamo vairavimo nepaisymu; psichopatiniu važiavimu dideliu greičiu paskui kitą „uodega“.

Taršos mažinimo vizija

Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų iniciatyva savivaldybės patvirtino programas, kaip sumažinti išmetamų į aplinką teršalų kiekį. Vilniuje programa ir priemonių planas patvirtintas šių metų liepą.

Rengiant Vilniaus miesto oro kokybės valdymo 2012–2014 m. programą, nustatyta, kad intensyviausias automobilių transporto srautas yra Geležinio Vilko, Ukmergės, Ozo gatvėse, Laisvės prospekte, Kalvarijų gatvėje, Savanorių prospekte. Vidutinis pravažiuojančio automobilių transporto skaičius per parą kai kuriuose šių gatvių ruožuose siekia nuo 60 iki 100 tūkst.

Įvertinta, kad visame mieste didžiausi transporto srautai būna darbo dienomis – pirmadieniais–penktadieniais, o savaitgaliais sumažėja. Didžiausios teršalų koncentracijos nuo motorinio transporto yra sankryžose, siaurose gatvėse ir pastatais užstatytose gatvėse, kur sąlygos teršalams išsiskaidyti nepalankios.

Nustatyta, kad dėl nepakankamo aplinkkelių skaičiaus miesto centras kenčia nuo didelių transporto srautų ir oro taršos. Vilniaus miesto išsidėstymas, ypač Senamiestis, Žvėrynas, Šnipiškės, nėra palankus oro taršos atžvilgiu. Teršalai kaupiasi slėnyje (Senamiestyje, Žvėryne), ir čia vyraujantys silpni vėjai neleidžia teršalams išsisklaidyti.

Pagal Vilniaus miesto oro kokybės valdymo 2012–2014 m. programos įgyvendinimo priemonių planą turi būti stengiamasi optimizuoti transporto srautus. Dėl to prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam transportui, visų pirma elektriniam; turėtų būti ribojamas automobilių stovėjimas miesto centre; pirmenybė turėtų būti teikiama ekonomiškiems, netaršiems automobiliams, elektromobiliams, dviračiams; turėtų būti griežtesnė eismo, automobilių transporto taršumo kontrolė.

Siekiant pagerinti miesto gatvių, kiemų dangą, gatvių važiuojamosios dalies, aplinkos valymą ir priežiūrą, taip pat numatytos tam tikros priemonės. Nutirpus sniegui nuo miesto gatvių važiuojamosios dalies reikia operatyviai surinkti smėlį, purvą. Turi būti operatyviai valomos aikštės, skverai, keliai privažiuoti, šaligatviai, kiemai. Pavasario, vasaros, rudens sezono metu reikia mechanizuotai šluoti ir valyti, plauti asfaltuotų gatvių važiuojamąją dalį. Reikia sistemingai atnaujinti miesto gatvių ir kelių privažiuoti dangas, juos asfaltuoti.

Tarptautinė diena be automobilio

Pirmoji akcija „Mieste – be savo automobilio“ surengta Prancūzijoje 1998-aisiais. 2000 m. tokia akcija jau rengta 760 Europos miestų.

2001 m. gruodžio 8 d. Berlyne pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija, tarp jų yra ir Lietuva. Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio.

Automobiliai Vilniuje

Vilniaus mieste vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. siekė 1043 km. Žvyro kelių ilgis mieste sudarė 147 km, grunto kelių ilgis – 90 km.

Motorinis transportas sudaro apie 70 proc. miesto taršos. Didžiausią motorizuoto transporto teršalų dalį sudaro anglies monoksidas, azoto oksidai, suodžiai ir kiti teršalai.

Vilniaus mieste individualių automobilių skaičius nuo 1995 m. didėja ir 1 tūkst. miesto gyventojų 2010 m. teko 440 individualių lengvųjų automobilių.