Kai ukrainiečiai Kijeve verčia Lenino paminklus, Lietuvoje vėl atsinaujina diskusijos dėl Žaliojo tilto skulptūrų likimo. Tikra rakštimi miesto savivaldybei tapusius "balvonus" siūlo priglausti Grūto parkas.

Skelbia dar vieną konkursą

Vieni skulptūras keikia, vadina "balvonais" bei paminklais okupacijai ir reikalauja kuo greičiau jas nugriauti, kitiems jos visiškai netrukto, o treti ragina nepamiršti istorijos ir sovietmečio skulptūras palikti savo vietose. Tačiau aišku viena: skulptūros – labai prastos būklės, ir šią problemą greitai reikės vienaip arba kitaip išspręsti.

Vilniaus savivaldybė neseniai paskelbė jau antrą skulptūrų restauravimo konkursą. Pirmasis buvo pratęstas net penkis kartus, bet per visą tą laiką sulaukta tik vieno susidomėjusio, o ir šis savivaldybei neįtiko.

Dabar konkursą laimėjusi bendrovė įsipareigotų per dvejus metus atlikti kapitalinį skulptūrų remontą. Nuo pat pastatymo 1952 m. jos nebuvo restauruotos. Keturios skulptūros, vaizduojančios karius, studentus, valstiečius ir darbininkus, įtrauktos į kultūros paveldo objektų sąrašą dar sovietmečiu.

Atgavus Nepriklausomybę daug sovietinių objektų buvo išbraukta iš kultūros paveldo sąrašo, bet Žaliojo tilto skulptūros savo vietą išsaugojo. Šių skulptūrų klausimas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos jau buvo svarstytas prieš kelerius metus, bet tada buvo nutarta jas palikti registre. Per vertinimo komisijos posėdį jos narių nuomonės irgi išsiskyrė. Visgi daugumą gavo tie, kurie teigė, kad skulptūros yra tilto ansamblio dalis.

Teks spręsti

Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė įsitikinusi, kad prie šios problemos norom nenorom dar reikės grįžti, bet priimant sprendimus  reikės nesivadovauti emocijomis.

"Va taip sutapo, kad kaip tik esame paveldosaugininkų seminare Kaune. Prieš pietus kaip tik svarstėme paveldosaugos klausimus. Vienas jų buvo verčių klausimas. Kaip mums vertinti disonuojančias vertes? Dar vienas tokio objekto pavyzdys galėtų būti Aleksoto tiltas. Visame pasaulyje vyksta diskusijos dėl okupuojančių tautų paveldo, kuris nėra mūsų paveldas. Taigi manau, kad mes dar grįšime prie šito klausimo. Šiandien nemažą visuomenės dalį šitas klausimas dar žeidžia. Tačiau turbūt reikia atsiriboti nuo emocijų, pažvelgti į viską labiau profesiniu požiūriu, remtis pasauline praktika ir apsispręsti dėl savo krypčių bei kriterijų", – antradienį sakė ji.

Avarinė skulptūrų būklė problemą tik dar labiau sustiprina. Kokį nors sprendimą vis dėlto reikės priimti, kol monumentai paprasčiausiai nenugriuvo.

"Visada norėtųsi, kad lėšų pirmiausia skirtume objektams, kurie yra reikšmingiausi pagal savo vertę. Visuomenė nevienareikšmiškai sutiko tą žinią, kad Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė skirti tų lėšų. Avarinę būklę tikrai reikia likviduoti, kad apsaugotume ne tik pačias skulptūras, bet ir žmones, kurie vaikšto tiltu", – teigė D.Varnaitė.

Jau numatė vietą

Grūto parko, kuriame eksponuojamos sovietų laikų skulptūros ir kiti reliktai, įkūrėjas Viliumas Malinauskas tikino, kad priglausti Žaliojo tilto "balvonus" jis pasirengęs jau seniai. Parke joms jau netgi numatyta vieta.

Tačiau bent jau kol kas jokios derybos su Vilniaus miesto savivaldybe nevyksta. Verslininką netgi šiek tiek stebina toks neveiksnumas.

"Problema pati savaime niekur neišnyks. Dargi atvirkščiai – su laiku darysis tik dar aktualesnė ir akivaizdesnė", – kalbėjo jis.

V.Malinauskas pats neapsiėmė spręsti, kaip būtų teisingiausia pasielgti su Žaliojo tilto skulptūromis, bet pridūrė, kad kiekvieną sykį važiuodamas pro tiltą pažiūri į skulptūras ir pasibaisi jų būkle. Jis sako, kad, priėmęs skulptūras į Grūto parką, prisiimtų ir atsakomybę jas restauruoti.

"Nieko čia naujo, kad į Grūto parką patenka ne pačios geriausios būklės darbai. Čia buvo atvežta ir apdilusių, ir apibyrėjusių, ir kurios nors dalies nebeturinčių skulptūrų. Visos jos buvo restauruotos ir rado savo vietą", – teigė verslininkas.