„Kol kas esu apmąstymuose, neturiu dar ką pasakyti“, – žurnalistams trečiadienį teigė V. Benkunskas.
„Be abejo, reikia kažkada apsispręsti, nes jau ir terminai – man atrodo, šiandien politinė kampanija prasideda. Tai tas sprendimas ne už kalnų, bet kol kas dar turiu laiko viską padėlioti“, – tikino jis.
2023 m. Vilniaus mero rinkimus laimėjęs V. Benkunskas antrajame rinkimų ture surinko 52 proc. rinkėjų balsų.
Kaip skelbė ELTA, kai kurios politinės partijos jau anksčiau paskelbė apie savo deleguojamus narius į Vilniaus miesto merus. Liberalų sąjūdis kelia Simono Gentvilo kandidatūrą, Laisvės partija – dabartinį sostinės vicemerą, partijos pirmininką Vytautą Mitalą, Nacionalinis susivienijimas – šios politinės jėgos lyderį Vytautą Sinicą.
Į Vilniaus miesto mero postą kaip nepartinis politikas pranešė kandidatuosiantis ir Artūras Zuokas. Šiam tikslui jis steigs naują komitetą „Vilnius gali“.
Apie sprendimą siekti mero posto taip pat yra pranešęs Vilniaus savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Tuo metu Tautos ir teisingumo sąjunga į sostinės merus iškėlė žurnalisto, buvusio televizijos laidų vedėjo Kristupo Krivicko kandidatūrą.
Neparlamentinė Lietuvos regionų partija kandidate į Vilniaus meres iškėlė „Vardan Salininkų“ bendruomenės steigėją, Naujininkų seniūnijoje esančios Vaikų seniūnaitijos seniūnaitę Violetą Fominienę-Salemonę.
ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.
„Morgenšterno koncertas Vilniuje neturėtų įvykti“
V. Benkunskas laikosi pozicijos, kad Rusijos reperio Ališero Morgenšterno koncertas sostinėje neturėtų įvykti. Vis dėlto, anot jo, šiuo metu tarp institucijų vykstantis susirašinėjimas dėl atlikėjo įleidimo į Lietuvą „neduoda daug vilties“.
„Man atrodo, niekas nepasikeitė nuo to karto, kai mes neįleidome prieš tai buvusius kartus šito veikėjo į Lietuvą. Ir aš manau, kad Europos Sąjungos sostinėje, vienos iš valstybių sostinėje, toks dviprasmiškas atlikėjas neturėtų rasti vietos“, – trečiadienį Eltai sakė V. Benkunskas.
„Pozicija mano, kaip mero, ir miesto yra labai aiški, bet, kita vertus, mes gyvenam demokratinėje valstybėje ir kitos institucijos turi daryti tai, kas joms privalu pagal savo kompetencijas. Deja, turiu pasakyti, kad tas susirašinėjimas neduoda daug vilties, labiau stūmimas nuo savęs“, – teigė sostinės meras.
Jo vertinimu, Seime svarstomi teisės aktų pakeitimai, susiję su atlikėjų patekimu į Lietuvą, yra reikalingi.
„Jeigu yra bent mažiausia abejonė, tai ačiū, koncertuokite kažkur kitur. Aš tokios pozicijos laikausi tiek šito konkretaus atlikėjo atžvilgiu, tiek kitų, kurie čia bandė atvažiuoti“, – sakė V. Benkunskas.
Visgi meras pabrėžė, kad sprendimą dėl atlikėjo įleidimo į šalį priima ne savivaldybė.
„Ne mūsų yra galia įleisti, neįleisti šito žmogaus per sieną. (...) Stebėsiu, kaip baigsis ta diskusija su institucijomis, bet mes savo poziciją ir savo motyvus labai aiškiai pagrindėme, kodėl, mūsų manymu, jo neturėtų būti Lietuvoje ir koncertas neturėtų įvykti“, – teigė V. Benkunskas.
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje V. Benkunskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir policiją, prašydamas įvertinti, ar spalio 31 d. Vilniuje koncertą planuojantis surengti A. Morgenšternas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
VSD savivaldybei nurodė neturintis įgaliojimų vertinti aplinkybių, susijusių su atlikėjo galima grėsme viešajai tvarkai ar visuomenei. Savo ruožtu policija teigė neturinti duomenų apie A. Morgenšterno keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Pernai Migracijos departamentas A. Morgenšterną buvo įtraukęs į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą ir uždraudęs jam atvykti į šalį 10 metų, tačiau šių metų balandį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šį sprendimą panaikino.
„Reikia tikėtis, kad žiema nebus šalta“
V. Benkunskas teigia, kad šio šildymo sezono kainas daugiausia lems kuro kainos ir oro sąlygos, todėl vilniečiams belieka tikėtis šiltos žiemos. Anot jo, savivaldybė sieks kuo labiau sumažinti išaugusių kainų poveikį gyventojams.
„Šildymo kainų dinamika labai priklausys nuo kuro kainų. Šiandien mes turime spalio mėnesio kainas ir esame mažiausi pagal kainą visoje Lietuvoje. O kaip ta dinamika keisis, matysime eigoje. Šiuo atveju prognozės tikrai yra sudėtingos“, – Eltai trečiadienį sakė V. Benkunskas.
Pasak sostinės mero, dalis šildymui naudojamo kuro yra pabrangusi, todėl išaugusių sąskaitų šį sezoną išvengti gali nepavykti.
„Mes stengiamės padaryti viską, kad žmonės kuo mažiau pajustų to šoko per savo pinigines šį šildymo sezoną. Reikia tikėtis, kad žiema nebus šalta“, – aiškino jis.
V. Benkunskas taip pat palaikytų lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo centralizuotam šildymui grąžinimą.
„Mano įsitikinimu, PVM lengvata padėtų visiems centrinio šildymo vartotojams amortizuoti kainų išaugimą, nes jis bet kokiu atveju bus, kadangi kuras yra pabrangęs, kai kuriais atvejais – net kelis kartus“, – pabrėžė Vilniaus meras.
Kaip skelbė ELTA, Seimo konservatorius Arvydas Anušauskas registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma grąžinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šildymui.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) sausį skelbė, kad nuo metų pradžios PVM tarifą padidinus nuo 9 iki 21 proc., sąskaita už šildymą vidutiniškai išaugo apie 5 eurus renovuotuose ir apie 10 eurų nerenovuotuose daugiabučiuose.
LEA duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekė 8,07 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM, kai prieš metus ji sudarė 6,33 cento už kWh.
Po susitikimo su ministre sutarta ieškoti sprendimų dėl gyvenimo loftuose
V. Benkunskas teigia, kad po susitikimo su aplinkos ministre Ieva Andriulaityte sutarta ieškoti sprendimų, kurie leistų išsaugoti galimybę gyventi sostinės loftuose, kartu numatant saugiklius nuo galimo piktnaudžiavimo. Anot jo, senų pramoninių pastatų konversija į gyvenamąsias patalpas yra naudinga miestui.
„Iš tikrųjų buvome susitikę su (aplinkos – ELTA) ministre ir jos komanda. Turėjome tikrai konstruktyvų susitikimą. Sutarėme kelis dalykus bendrai, kad matome pridėtinę vertę, kad iš tikrųjų loftai arba bendrai senų, gamyklinių, pramoninių teritorijų konversija į loftų tipo gyvenamąsias patalpas turi naudą“, – Eltai kalbėjo V. Benkunskas.
Pasak jo, kartu su Aplinkos ministerija sutarta dėl sprendimų ieškojimo siekiant formalizuoti tai, kas jau yra atsitikę.
„Numatant ir saugiklius, kad nebūtų galimybės piktnaudžiauti šitais naujais reguliavimais, kurie atsiras. Šiuo atveju sutarimas ir matymas yra vienodas su ministerija, kad mes matome naudą iš kelių aspektų. Pirmiausiai, (…) iš tvarumo pusės, kad mes ne viską nugriauname, ne visus pastatus nugriauname, bet pritaikome pagal naują funkciją. Tada sprendžiame būsto įperkamumo, prieinamumo klausimą“, – teigė meras.
Anot V. Benkunsko, loftuose gyvena apie 20 tūkst. Vilniaus gyventojų.
„Vilniaus atveju skaičiuojame jau apie 20 tūkst. (žmonių – ELTA) gyvena tokiose patalpose, tai tą reikia priimti ir nesistengti kažkaip su tuo biurokratiškai kovoti“, – sakė Vilniaus miesto meras.
ELTA primena, jog portalas „Delfi“ rašė, kad Aplinkos ministerija svarsto griežtinti gyvenimo loftuose reguliavimą. Teigiama, kad ministerija taip siekia spręsti situacijas, kai negyvenamosios paskirties patalpos faktiškai naudojamos kaip būstas.
Jei Vyriausybė patvirtins Aplinkos ministerijos siūlomą naują tvarką, bus uždrausta gyventi vadinamuose loftuose – buvusių gamyklų ir administracinių pastatų, kurių paskirtis nepakeista, patalpose įrengtuose būstuose.
Projekte siūloma nustatyti, kad statinį ar jo patalpas ne pagal paskirtį būtų galima naudoti tada, jei tokiai veiklai būtų skiriama mažiau nei pusė bendrojo statinio ar patalpų ploto. Likęs pastatas tuo metu turėtų būti naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį.
Tiesa, ši taisyklė būtų taikoma tik leistinai kitai veiklai ir naudojimo pagal gyvenamąją paskirtį atveju ji negaliotų – toks atvejis projekte numatytas kaip vienas iš draudžiamų.
(be temos)
(be temos)