Nuolaidžiauti vis labiau agresyvesnei Rusijai, vadinasi, nepastebėti, kad ši šalis siekia dominuoti buvusiose savo teritorijose. Dėl to vakar Vakarų politikus įspėjo žymūs sovietologai, diskutavę Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Solidarūs ar susiskaldę?
Ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje iki šiol vienoje vietoje nebuvo susirinkę tiek legendinių rusų ir lenkų disidentų, kiek jų vakar susirinko po VDU stogu. Į šį universitetą juos pakvietė diskusijos apie senąją ir naująją Europą sumanytojas ir organizatorius VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Leonidas Donskis,
"Po Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto Europoje egzistuojančio arba neegzistuojančio solidarumo problema tampa kaip niekada aštri. Todėl mūsų surengtas seminaras "Europa – senoji ir naujoji: laisvė, solidarumas ir socialinė kritika" – ypač svarbus įvykis Lietuvos intelektualiniame gyvenime. Renginyje dalyvauja ir labai stiprūs dabartinės Rusijos politinio režimo priešininkai", – sakė L.Donskis.
Unikalioje sovietologų diskusijoje dalyvavo šiuo metu Maskvoje gyvenantis politologas ir eseistas, matematikas, knygų politine tematika autorius, ilgametis Hudsono instituto (JAV) bendradarbis Andrejus Piontkovskis, Maskvos humanitarinio universiteto rektorius, istorijos profesorius Jurijus Afanasjevas, vienas Lenkijos judėjimo "Solidarnošč" ("Solidarumas") įkūrėjų, laikraščio "Gazeta Wyborcza" vyr. redaktorius, disidentas ir eseistas Adamas Michnikas, Vokietijoje gyvenantis legendinis disidentas ir žmogaus teisių gynėjas Leonidas Volkovas.
Putiniškoji Rusija
Dauguma atėjusiųjų pasiklausyti diskusijos pirmą kartą gyvenime išvydo įžymiuosius disidentus ir žmogaus teisių gynėjus, nes iki šiol jų minčių buvo galima išgirsti nebent radijo "Svoboda" eteryje ar ypatinga proga pamatyti per televiziją.
Nenuilstantis Rusijos politinio elito kritikas, Lietuvos istorijos žinovas A.Piontkovskis diskusijoje jautėsi lyg žuvis vandenyje – laisvai nardė po pasaulio ir Rusijos politikos vandenis.
Nors dešimtmečiais Rusijos valdžią kritikuojančiu A.Piontkovskiu jau susidomėjo šios šalies prokurorai, grasinantys nuteisti jį už tariamą ekstremizmą, svečias ir Kaune nevengė griežtų žodžių Kremliui.
Be didesnių įžangų jis konstatavo, kad Vladimiro Putino eros Rusija su stipria politinės administracijos vertikale – tai jau globalinė problema. Apie tai byloja ir neseniai kilęs karas su Gruzija, kai Maskvos kareivų užmačiose buvo žygis į Tbilisį.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, anot A.Piontkovskio, – tik raudonskruostis premjero postą užimančio V.Putino sekretorius, klusniai vykdantis jo programą. Tad ir toliau eskaluojama neapykanta Vakarams ir oranžinėms revoliucijoms, kurios yra tarsi peilis putinizmui.
Tiesa, kaip pastebėjo ekspertas, ant Vakarų pasaulio liejantys pyktį Rusijos valdovai ir turtuoliai patys investuoja ar laiko pinigus užsienio bankuose, leidžia savo vaikus į mokslus Vakarų universitetuose.
Receptas nuo nevisavertiškumo
Renginyje kalbėjęs L.Volkovas buvo artimas prieš devynerius metus mirusio lietuvių, britų ir amerikiečių politologo Aleksandro Štromo draugas bei dvasios brolis. Minėta diskusija buvo surengta būtent A.Štromui atminti. Tad neatsitiktinai L.Volkovas savo kalboje ieškojo sąsajų su jo idėjomis, mėgindamas atsakyti į opius šiandienos klausimus.
L.Volkovas palietė skaudžią Čečėnijos problemą, Rusijos pramonės įmonių nacionalizavimo klausimus. Profesorius įsitikinęs, kad Vakarai, kai subyrėjo SSRS, turėjo ištiesti pagalbos ranką Rusijai – pasiūlyti jai savotišką Maršalo planą. Tačiau nieko panašaus nebuvo padaryta, nes Vakarai dėmesį sutelkė į paskutinį SSRS lyderį Michailą Gorbačiovą, kuris priešinosi kapitalizmui.
Profesorius atkreipė dėmesį į Rusijos visuomenės uždarumą ir valdžios agresyvumą, besiformuojantį imperinį nacizmą. Tai, L.Volkovo nuomone, gali turėti neigiamos įtakos pasaulio ateičiai.
Pranešėjas pasiūlė netikėtą išeitį – padėti Rusijai įveikti nevisavertiškumo kompleksą, leidžiant jai užimti supervalstybės poziciją galingiausių pasaulio šalių piramidės viršūnėje. Atsargiai tai siūlydamas, L.Volkovas kartu pripažino savo siūlymo utopizmą.
Beje, siūlymui pripažinti Rusiją supervalstybe griežtai pasipriešino A.Piontkovskis, kartu atkreipęs dėmesį į tai, kad Rusija pasirinko savižudišką kelią – tai ryškiai parodė konfliktas su Gruzija, vos neįvykęs žygis į jos sostinę.
Apie dvigubą politiką
Vienas garsiausių senosios SSRS disidentų kartos atstovų S.Kovaliovas prisipažino palaikąs Rusijos prezidento N.Medvedevo mintį pakeisti tarptautinę teisę.
Garsiojo kovotojo už žmogaus teises ir demokratiją Rusijoje nuomone, spręsti svarbius tarptautinės teisės klausimus (pavyzdžiui, valstybių integracijos ar, atvirkščiai, atsiskyrimo ir savarankiškos valstybės paskelbimo) turėtų spręsti ne tik politikai, bet ir valstybių inteligentijos elitas. Be to, šiame procese S.Kovaliovas pasigenda arbitražo, teismo ir sankcijų. Kartu jis kritikavo dvigubą Vakarų politiką Rusijos, iš tiesų galingos valstybės, atžvilgiu.
Tokios veidmainiškos politikos šaknys, beje, siekia Niurnbergo proceso laikus, kai buvo teisiama tik viena pusė, "nepastebint" priešingos kariaunos nusikaltimų. S.Kovaliovas teigė, kad tokia veidmainiška politika gyva iki šiol, nors iš tiesų tarptautinė teisė turėtų tarnauti politikai, o ne atvirkščiai.
Naujausi komentarai