Tikėjimas, kad paštą atakuojančių virtualių brukalų (angl. – spam) daroma žala – tik sugadinta interneto vartotojo nuotaika, labai klaidingas. Išties jie yra viena klimato atšilimo priežasčių.

Antivirusines programas kurianti bendrovė "McAfee" ištyrė šlamštlaiškių (taip iš pradžių siūlė "spamą" vadinti kalbininkai) poveikį ekologijai. "McAfee" specialistai naudojosi duomenimis iš dvylikos šalių: Australijos, Brazilijos, Kanados, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, Indijos, Meksikos, Ispanijos, JAV ir Didžiosios Britanijos. Mokslininkai pabandė apskaičiuoti, kiek anglies dvideginio patenka į atmosferą gaminant elektrą, kuri vėliau sunaudojama kuriant, siuntinėjant, filtruojant ir trinant šlamštlaiškius.

Gauti rezultatai apstulbino ne tik ekologiško gyvenimo būdo propaguotojus – brukalai kelia realią grėsmę planetai. Štai 2008 m. išsiųsta apie 62 mlrd. brukalų. Tam išeikvota apie 33 mlrd. kilovatvalandžių. Paprastai kalbant, tokio energijos kiekio užtektų, kad visus metus elektra būtų aprūpinta 2,4 mln. namų ūkių. Kitas palyginimas – tiek anglies dvideginio, kiek išskiriama gaminant brukalams siuntinėti reikalingą elektros energiją, per metus išskiria 3,1 mln. automobilių, sunaudojančių apie 7,57 mlrd. l degalų.

Mokslininkai nurodo tik vieną gerą išeitį – jei kiekviena e. pašto dėžutė nuo brukalų būtų apsaugota programomis, sunaudojamos energijos kiekis per metus sumažėtų net 75 proc. Įsivaizduokite, kad iš gatvių išnyktų maždaug 2,3 mln. automobilių – toks būtų masinio šių programų naudojimo poveikis.

Skaičiuojama, kad šiandien aštuoni iš dešimt gaunamų e. laiškų yra brukalai, o daugiau kaip pusė sunaudojamos energijos skiriama jiems trinti.

Paskelbus šiuos tyrimo rezultatus, dalis vartotojų ir vadinamieji brukaliai (brukalų siuntėjai) suskubo juos apšaukti tendencingais – esą tai yra tik užslėpta antivirusinių programų gamintojų reklama. Taigi tyrėjai iš Harvardo universiteto ištyrė ir paieškos sistemos "Google" žalą aplinkai. Nustatyta, kad energijos kiekis, kuris išeikvojamas porai užklausų, lygus energijai, kurios reikia arbatiniui užvirti. Anot specialistų, viena užklausa "sveria" maždaug 7 g anglies dvideginio.

Pasirodė, kad aplinka teršiama net naršant interneto puslapius. Vieno puslapio atvertimas atmosferą "pagardina" 0,02 g šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kitaip tariant, intensyviai internete naršantis asmuo per dieną žemės atmosferą užteršia 70–80 g CO2.

Grįžti į akmens amžių ir bendrauti susišūkčiojant nuo kalvų nesiūloma – prašoma tik susimąstyti, taupyti savo laiką ir apsaugoti planetą.