Prokurorai šalies valdžiai jau anksčiau skundėsi galimu prokuratūros vadovybės mobingu, pasireiškiančiu įvairiais tarnybiniais tyrimais, kitais veiksmais, o buvęs generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas dabar kaltinamas trukdęs Prokurorų profesinės sąjungos veiklai.
Prokurorai kreipėsi į generalinę prokurorę, prašydami iškelti jam baudžiamąją bylą.
„Kažkada Lietuvoje buvo manoma, kad smurtas artimoje aplinkoje neegzistuoja, tiesiog jis buvo nurašomas šeimyniniams ginčams, konfliktams. Vėliau mes gilinomės, tobulinomės, lankėmės Skandinavijos valstybėse, mūsų požiūris į smurtą keitėsi. Lietuvoje bylų dėl mobingo darbe tikriausiai nėra, bet mobingas darbe tikrai egzistuoja“, – Eltai sakė Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas, Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys.
Prokuratūra pareiškimą gavo
Praeitą savaitę N. Grunskienei buvo išsiųstas pareiškimas dėl Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, buvusio generalinės prokurorės pavaduotojo G. Ivanausko veiksmų, trukdančių prokurorų profesinės sąjungos veiklai.
„Atsakydami į jūsų užklausą informuojame, kad toks pareiškimas yra gautas ir bus išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka“, – atsakyme Eltai teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Prokurorų profesinės sąjungos taryba pareiškime sako, kad, jos įsitikinimu, G. Ivanauskas trukdo teisėtai Prokurorų profesinės sąjungos veiklai, siekiama ją diskredituoti, susilpninti ir pašalinti iš prokurorų kolektyvinio atstovavimo sistemos.
„Prašome įvertinti, ar G. Ivanausko veiksmuose yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) numatyto baudžiamojo nusižengimo ir 228 straipsnyje (Piktnaudžiavimas) numatyto nusikaltimo požymių bei Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų požymių. Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, jog Valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, darbdaviams, jų įgaliotiesiems atstovams, įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organams, administracijai, pareigūnams, politinėms partijoms ir kitoms organizacijoms draudžiama kištis į profesinių sąjungų vidaus reikalus. Asmenys, trukdantys teisėtą profesinių sąjungų veiklą, atsako pagal įstatymus“, – rašoma Prokurorų profesinės sąjungos rašte, kurį matė Eltos žurnalistė.
Jame taip pat rašoma, kad 2022 m. vasarį G. Ivanauskas, būdamas generalinės prokurorės pavaduotoju ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos pirmininku, atvyko į Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko J. Rėksnio kabinetą ir pareikalavo, kad profesinės sąjungos iniciatyva būtų pakeistas komisijos narys Gintaras Jasaitis. Rašte sakoma, kad jis prokurorų atrankų metu laikėsi principingos pozicijos – atsisakydavo pildyti pretendentų vertinimo lenteles, kai atranka vykdavo iš vieno kandidato.
Atėjusiam G. Ivanauskui J. Rėksnys atsakė, kad tokį klausimą balsavimu gali spręsti tik profesinės sąjungos taryba. Tada G. Ivanauskas pareiškė, jog jeigu profesinės sąjungos priešinsis prokuratūros vadovybės reikalavimams ar viešai kritikuos jos veiksmus, jos bus pašalintos iš Prokuratūros įstatymo nuostatų ir pakeistos Darbo taryba.
„Šis grasinimas realiai pradėtas įgyvendinti 2025 m. gruodžio 5 d., kai Lietuvos Respublikos Seime buvo registruotas Prokuratūros įstatymo 10 straipsnio 6 dalies pakeitimo projektas, kuriuo sąvoka „prokurorų profesinių sąjungų“ buvo siūloma pakeisti sąvoka „darbuotojų atstovų“, – teigia prokurorų profsąjunga.
Ji taip pat tvirtina, kad 2025 m. spalio 27 d. Generalinės prokuratūros vadovybės nuotolinio susirinkimo su prokurorais metu G. Ivanauskas viešai kalbėjo apie „profsąjungų pseudo veiklą“, išsakė nepagrįstas abejones dėl profesinės sąjungos lėšų panaudojimo, kvestionavo, ar profesinės sąjungos pirmininko veiksmai yra suderinti su valdymo organais, ir tiesiogiai ragino narius patikrinti pirmininko veiklą, prieš tai nesikreipęs į profesinę sąjungą dėl jį dominančių klausimų.
„Tokie viešai išsakyti, faktais nepagrįsti teiginiai formavo neigiamą prokurorų bendruomenės nuomonę apie profesinės sąjungos vadovybę ir buvo skirti mažinti pasitikėjimą profesine sąjunga bei jos narių skaičių“, - teigia profesinė sąjunga.
Ji taip pat primena, kad tų pačių metų gruodį, iškart po to, kai Prokurorų profesinė sąjunga raštu kreipėsi į prezidentą, Vyriausybę ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl, jos manymu, prokuratūros vadovybės daromų sisteminių pažeidimų (nepriklausomumo principo pažeidinėjimo, audito išvadų ignoravimo, mobingo, nepotizmo požymių), G. Ivanauskas visai prokuratūros bendruomenei išplatino elektroninį laišką.
„Laiške G. Ivanauskas be teisinio pagrindo pridėjo nenuasmenintą, dar neįsiteisėjusį teismo sprendimą, susijusį su J. Rėksnio dalyvavimu vyriausiųjų prokurorų atrankose, ir išvardijo konkrečias jo dalyvavimo atrankose 2021–2025 m. aplinkybes, tai pateikdamas kaip „akivaizdų nepotizmo pavyzdį“. Laišką jis baigė teiginiu: „Man asmeniškai būtų sarmata būti tokios profesinės sąjungos nariu“ ir fraze „laukite tęsinio…“ Šiais veiksmais G. Ivanauskas, mūsų vertinimu, pažeidė asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimus, siekė sumenkinti ir paniekinti J. Rėksnį kaip profesinės sąjungos pirmininką prokuratūros bendruomenės akyse bei aiškiai leido suprasti, kad veiksmai prieš profesinę sąjungą bus tęsiami“, – nurodo profesinė sąjunga.
Ji mano, kad prokuroro G. Ivanausko veiksmai yra priešingi tarnybos interesams, nes prokuroras privalo veikti vadovaudamasis Konstitucija ir įstatymais, o Profesinių sąjungų įstatymas valstybės institucijoms bei jų pareigūnams imperatyviai draudžia kištis į profesinių sąjungų vidaus reikalus.
„Reikalavimas pakeisti profesinės sąjungos deleguotą atrankos komisijos narį, grasinimas pašalinti profesines sąjungas iš Prokuratūros įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto atstovavimo modelio, viešas profesinės sąjungos veiklos vadinimas „pseudo veikla“, raginimas nariams tikrinti savo pirmininko veiklą bei nenuasmeninto ir dar neįsiteisėjusio teismo sprendimo išplatinimas visai prokuratūros bendruomenei nėra susiję su jokia teisėta prokuroro funkcija ir nepatenka į jam suteiktų įgaliojimų turinį“, – mano profesinė sąjunga.
Ji sako, kad vertinant G. Ivanausko veiksmus reikia atsižvelgti į jo einamas pareigas ir realią įtaką prokurorų bendruomenėje. 2022 m. veiksmai atlikti jam einant Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos pirmininko pareigas, t. y. tiesiogiai dalyvaujant sprendžiant dėl prokurorų karjeros, o vėlesni veiksmai atlikti naudojantis prokuratūros vidaus komunikacijos priemonėmis ir Generalinės prokuratūros vadovybės organizuoto susirinkimo tribūna.
„Tokiomis aplinkybėmis išsakyti reikalavimai, pasisakymai ir grasinimai jų adresatams turėjo realų poveikį ir negali būti vertinami vien kaip asmeninės nuomonės reiškimas“, – rašoma prokurorų pareiškime N. Grunskienei.
Situacijos nekomentavo, nes atostogauja
Buvęs generalinės prokurorės pavaduotojas G. Ivanauskas šiuo metu dirba eiliniu prokuroru Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente. Eltos žurnalistei su juos susisiekus telefonu, prokuroras nurodė atostogaujantis, nežinantis apie profsąjungos reikalavimą iškelti jam baudžiamąją bylą. G. Ivanauskas situaciją žadėjo pakomentuoti kitą savaitę, kai grįš į darbą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. dieną paskelbė nutartį byloje dėl trukdymo profesinės sąjungos veiklai. Minėtoje byloje asmuo nuteistas už tai, kad, būdamas bendrovės padalinio vadovas ir turėdamas administracinius įgaliojimus pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, ragino profesinės sąjungos narę išstoti iš profesinės sąjungos, tiesiogiai ir užuominomis nurodydamas galimus neigiamus su darbu susijusius padarinius.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad veika pavojinga tuo, jog ja varžoma teisėta profesinių sąjungų ar atskirų jų narių veikla ir kartu daroma žala konstituciniu lygmeniu įtvirtintiems dirbančių asmenų interesams. Teisė laisvai kurti profesines sąjungas bei laisvai ir savarankiškai joms veikti, ginant darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus, yra pamatinė demokratinės valstybės asmenų teisė, įtvirtinta Konstitucijoje.
Pasak teismo, trukdymas gali pasireikšti įvairiais būdais, kuriais siekiama neleisti profesinėms sąjungoms ar jų nariams įgyvendinti savo teisių ir pareigų: darbuotojai verčiami nestoti į profesines sąjungas ar iš jų išstoti, neleidžiama organizuoti profesinių sąjungų susirinkimų, įgaliotiems asmenims draudžiama atstovauti profesinės sąjungos nariams, trukdoma įgyvendinti kitas teises, organizuojamos ar finansuojamos grupuotės, siekiančios trukdyti profesinių sąjungų veiklai, ją nutraukti ar kontroliuoti.
(be temos)
(be temos)
(be temos)