Ieškinyje nurodyta, kad 2016 m. vasario 3 d. O. T. buvo registruotas Darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo. Ieškovė ir atsakovas sudarė dvišalę mokymų sutartį, pagal kurią O. T. įsipareigojo įgyti virėjo kvalifikaciją.

Darbo birža vyrui išdavė mokymo kuponą, kuriuo skyrė 1798 eurų sumą profesinio mokymo teikėjui – Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrui. Tačiau su O. T. mokymo sutartis buvo nutraukta, nes jis nelaikė baigiamojo egzamino ir buvo išbrauktas iš mokinių sąrašo. Be to, Darbo birža vyrui išmokėjo 857 eurų stipendiją.

Teismas nustatė, kad O. T. įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje, o tinkamai joje nedalyvaujant įsipareigojo ieškovei atlyginti visas patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu.

Vyras neįvykdė įsipareigojimo, todėl teismas nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti iš O. T. beveik 2656 eurus Darbo biržos naudai.

Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė sako, kad atvejai, kuomet tenka per teismą išsiieškoti pinigus iš bedarbių už profesinius mokymus, yra itin reti ir ateityje jų turėtų būti dar mažiau.

„Tai iš tiesų reti atvejai ir lėšų išieškojimas yra pati kraštutinė priemonė, kurios imasi Darbo birža“, – sakė I.Balnanosienė.

Jos teigimu, nuo liepos įsigaliojus naujam Užimto įstatymui, nesėkmės atveju nelieka prievolės grąžinti su profesiniu mokymu susijusias išlaidas pirmą kartą įgyjantiems kvalifikaciją.

„Jeigu žmogus atsisako be pateisinamos priežasties vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, be pateisinamos priežasties meta dalyvavimą profesinio mokymo programoje, nelanko, neįsidarbina be kažkokios priežasties, atsisako pradėti savo veiklą, tokiais atvejais atsirasdavo prievolė grąžinti su profesiniu mokymu susijusias išlaidas. Nuo liepos 1 dienos šio reikalavimo neliko pirmą kartą įgyjantiems kvalifikaciją“, – aiškino I.Balnanosienė.

Jos manymu, mažinti reikalavimus bedarbiams – teisingas sprendimas norint juos paskatinti mokytis.

„Manyčiau, kad tai tikrai turės įtakos, nes profesinis mokymas iš tiesų yra būtinas didžiajai daliai mūsų klientų, du trečdaliai jų yra nekvalifikuoti arba turintys nepaklausią darbo rinkoje profesiją. Šitas pakeitimas, mano galva, turės tik teigiamos įtakos, nes kiekvienas galimas lėšų grąžinimas – net teorinis – turi neigiamą atspalvį, ypatingai vyresnio amžiaus žmonės neretai atsisako profesinio mokymo vien dėl to, kad jie bijo, kad nepavyks“, – dėstė Darbo biržos atstovė.

Anot jos, dabar per metus profesinio mokymo programoje Vilniaus teritorinėje darbo biržoje sudalyvauja keli tūkstančiai bedarbių, po mokymų įsipareigojimų nevykdo dešimtys baigusiųjų kursus. Tai dažniausiai priklausomybių turintys asmenys ar nusprendę emigruoti bedarbiai.

„Tai yra socialiai pažeidžiami žmonės, kartais jiems trunka ilgiau susirasti darbą, arba pasikeičia kažkokios aplinkybės, tai tiesiog pirmą kartą įgyjantiems kvalifikaciją neatsiras prievolė grąžinti išlaidas (...). Aš manau, kad kiekvienas klientas turi gauti galimybę mokytis, valstybė ir mes, kaip užimtumo tarnyba, turime dėti visas pastangas ugdant motyvaciją ir tikrai ne per sankcijai tai galima pasiekti, tai galima pasiekti tik einant bendradarbiavimo keliu“, – svarstė I.Balnanosienė.