Kauno darbo biržoje liepos mėnesį užfiksuota daugiausiai laisvų darbo vietų per visus šiuos metus. Paklausiausių profesijų specialistai greitai išgraibstomi, tačiau darbuotojų pasiūla vis dar didesnė nei paklausa.

Rinktis yra iš ko

Visais laikais darbdavių ir darbo ieškančių žmonių santykiai buvo gana sudėtingi: pirmieji vis ieško kuo pigesnės ir geresnės darbo jėgos, antrieji – didesnio atlyginimo ir geresnių darbo sąlygų. Vis dar prisimenami kelerių metų senumo pasakojimai apie statybų bendrovių direktorius, kurie važiuodavo pas lėbauti nevengiančius darbuotojus ir maldaudavo, kad šie tik ateitų į darbą. Per pastaruosius dvejus metus darbdavių pozicijos vis gerėjo – įsisiautėjus ekonominei krizei bedarbių gretas vis papildo nauja, už mažesnius atlyginimus pasiryžusių dirbti kvalifikuotų specialistų gvardija.

"Per krizę darbdavys gali išsirinkti specialistą iš daugiau kandidatų. Kai kurie darbdaviai net skundžiasi, kad gauna net pernelyg daug gyvenimo aprašymų. Esą užtrunka laiko, kol iš tokios gausos išsirenkamas vienas", – pastebi Kauno darbo biržos Darbo su darbdaviais skyriaus vedėja Danguolė Galinienė.

Gera virėja – retenybė

Net ir per krizę kai kurių sričių gerų specialistų rasti nelengva.

Vienos Kauno kavinės direktorė tikėjosi, kad Darbo biržoje greitai ras patyrusią, gerai dirbančią virėją už nedidelį atlyginimą, tačiau, pasirodo, tokių darbo biržoje – vienetai.

"Ko ieškote? Geros virėjos? O, gerą virėją ne taip paprasta surasti!" – virėjos ieškančio darbdavio nepaguodė Kauno darbo biržos telefonu atsiliepusi darbuotoja.

Bet štai – istorija iš kitos pusės. Darbo biržoje prisiregistravusi kaunietė virėja Rima gali pasigirti dešimtmečius kaupta patirtimi. Ne vienas darbdavys susidomėjo jos anketa, tačiau vis neatsiranda pačią moterį tenkinančių darbo pasiūlymų. Ant pensijos slenksčio atsidūrusi moteris nėra reikli atlyginimo dydžiui, tačiau nebenori virtuvėje kaisti kiaurą dieną.

"Pasiūlymų yra, bet reikia dirbti 10–12 valandų. Tiek dirbti man jau nusibodo ir per sunku. Noriu grįžti namo vakare, o ne naktimis", – sakė Rima.

Paklausiausi – vairuotojai

D.Galinienė džiaugėsi, kad liepą Kauno darbo biržoje naujų darbo vietų užregistruota daugiausia per visus šiuos metus. Tradiciškai ieškomiausių specialistų dešimtuke karaliauja vadybininkai, bet ir jų pasiūla didžiausia. Paklausūs informacinių technologijų specialistai, patyrę įvairių sričių inžinieriai, kurių ne taip lengva surasti.

Kvalifikuotiems darbininkams esančių darbo vietų sąraše naujus rekordus muša į užsienį krovinius galinčių vežti vairuotojų paklausa.

"Šiuo metu tarptautinių pervežimų labai padaugėjo, todėl šiuo verslu užsiimančios įmonės nebesugeba Lietuvoje rasti tinkamų vairuotojų ir jau vėl kreipiasi su prašymais įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių", – pasakojo D.Galinienė.

Krovinių pervežimu užsiimančių kelių bendrovių atstovai "Kauno dienai" sakė, kad surasti vairuotoją nėra sunku, bet geras, sąžiningas bedarbis vairuotojas – retenybė.

"Apie tai niekas garsiai nekalba, bet gerų bedarbių vairuotojų nėra. Visi geri turi darbą, o likusieji – perėjūnai, vagys", – sakė anonimu pageidavęs likti vienos bendrovės vadovas.

Ir šią vasarą tradiciškai išaugo statybininkų, betonuotojų poreikis. Tiesa, statybinių profesijų darbuotojų paieška šiais metais vis dar dvigubai mažesnė nei prieš porą metų. Tačiau šiemet labiau nei prieš porą metų reikia vadybininkų, vyriausiųjų buhalterių, administratorių. Auga automobilių šaltkalvių ir elektrikų, baldininkų paklausa, visais metų laikais paklausūs virėjai ir siuvėjai.

"Senoji siuvėjų armija – jau gana garbaus amžiaus, dalis negali dirbti dėl sveikatos, o jaunų darbo biržoje užsiregistravusių siuvėjų nelabai yra", – aiškino D.Galinienė.

Reikia ir masažuotojo, ir aktoriaus

Per Darbo biržą ieškoma įvairiausių retų specialybių profesionalų. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę prireikė ne tik masažuotojo, bet ir aktoriaus, teatro režisieriaus, tačiau D.Galinienė nesijaudina: jei yra paklausa, bus ir pasiūla.

"Neseniai buvo reikalingas šaltkalvis remontininkas oro motociklui aptarnauti. Galvojome, kur tokį rasti, bet, pasirodo, darbdaviui užteko kompiuteriu mokančio dirbti ir angliškai suprantančio žmogaus. Darbo subtilybių jis išmoko darbo vietoje", – prisiminė D.Galinienė.

Kaune yra ne viena bendrovė, kuri Darbo biržoje turi ne itin gerą vardą. Joje darbuotojai ilgai neužsibūna, nes darbo sąlygos ir prisiimama atsakomybė nė iš tolo nedera su atlyginimo dydžiu. Vis dėlto, pasak D.Galinienės, netrūksta ir gerų pavyzdžių, kai būna patenkintas ir darbdavys, ir darbuotojas.

Dengia pusę atlyginimo

Garliaviškis Jonas jau penkis mėnesius darbo skelbimus kasdien seka internete ir retsykiais užsuka į Darbo biržą, tačiau visos jo darbo paieškos kol kas bevaisės. Metų pradžioje dėl etatų mažinimo atleisto vyro darbingumas yra ribotas, todėl jis ieško fiziškai nesunkaus darbo. Geriausia būtų – sargo.

"Visais laikais patraukliausi buvo aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir patirties turintys darbuotojai, o per krizę nekvalifikuoto darbo pasiūla dar labiau sumažėjo", – konstatavo D.Galinienė.

Darbo birža Jonui gali pasiūlyti profesinio mokymo kursus. Per kursus geidžiamiausių profesijų paslaptis gliaudantys žmonės susipažįsta su teorija, gauna praktinių įgūdžių. Tokie bedarbiai labai patrauklūs darbdaviams, nes į darbo vietą atsineša ir darbo užmokesčio bei mokesčių subsidijas. Darbo birža gali kompensuoti pusę darbo užmokesčio pusei metų ar net daugiau. Tam naudojamos Europos socialinio fondo (ESF) projektų lėšos. Iš viso Lietuvos darbo birža įgyvendina beveik dešimt ESF finansuojamų projektų skirtingiems tikslams.

Pavyzdžiui, projektas "Būk aktyvus darbo rinkoje" skirtas jaunimo iki 29 metų užimtumui skatinti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, nes kiekvieną vasarą bedarbių gretas papildo vis daugiau absolventų. Per du šių metų vasaros mėnesius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, absolventų registracija darbo biržoje padidėjo 36,3 proc. Per liepą Kauno darbo biržoje įregistruoti 3054 bedarbio statusą turintys asmenys. Iš jų 1241 (40,6 proc.) – iki 25 m. jaunuoliai.

Kauno darbo biržos duomenų bazėje savaitės pradžioje buvo įregistruota 519 laisvų darbo vietų.

Darbo vietos kvalifikuotiems darbininkams:

97 – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams

15 – siuvėjams

13 – virėjams

13 – pardavėjams kasininkams

12 – automobilių šaltkalviams, remontininkams

Bedarbių Kaune daugėja

Darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 d. Kauno darbo biržoje buvo registruota 38,35 tūkst. bedarbių, arba 13,4 proc. visų darbingo amžiaus Kauno miesto ir rajono gyventojų. Per mėnesį registruotas nedarbas padidėjo 0,3 proc. punkto, nuo 13,1 iki 13,4 proc. Per liepos mėnesį Kauno darbo biržoje įregistruoti 3054 bedarbio statusą turintys asmenys. Iš jų 1241 (40,6 proc.) – jaunuoliai iki 25 m. amžiaus. Tarp įsiregistravusiųjų – 840 (27,5 proc.) absolventų. Per du šių metų vasaros mėnesius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, absolventų registracija darbo biržoje padidėjo 36,3 proc.

Liepos mėnesį darbo biržos duomenų bazėje buvo skelbiamos 1787 laisvos darbo vietos Kauno mieste ir rajone – 5,6 proc. daugiau nei birželį.

Per liepos mėnesį buvo įdarbinti 1887 žmonės.