Daugiausia galimybių susirasti darbą Kaune turi siuvėjai, virėjai ir paslaugų vadybininkai, o mažiausiai reikalingi statybininkai. Apie situaciją darbo rinkoje kalbamės su Kauno darbo biržos direktoriaus pavaduotoju Vygintu Morkūnu.

– Kokia šiuo metu situacija Kauno darbo rinkoje?

– Darbo neturinčių žmonių skaičius nebedidėja tokiais dideliais tempais kaip pernai. Tačiau dar negalima sakyti, kad situacija darbo rinkoje gerėja ir nustojo augti nedarbas. Laisvų darbo vietų pasiūla kol kas nėra labai pasikeitusi – jų registruojame tiek pat, kiek ir sausį.

– Kokių specialybių kauniečiai šiuo metu turi daugiau galimybių surasti darbą, o kokių mažiausiai?

– Siuvėjai, virėjai, paslaugų vadybininkai. Daugiau nieko neišskirčiau vien dėl to, kad dar nepastebime nė vieno sektoriaus atsigavimo požymių. Statybininkams rasti darbą sudėtinga, nes šį sektorių yra apėmusi gili stagnacija. Kol kas visi statybininkai su viltimi laukia pavasario.

– 2009-ųjų paklausiausių specialybių sąraše buvo ir tolimųjų reisų vairuotojai. Dabar jų nepaminėjote.

– Nepaminėjau šios profesijos atstovų sąmoningai, nors ir 2009 m., ir šiemet registruojame tiek pat laisvų darbo vietų tolimųjų reisų vairuotojams. Šios specialybės atstovų poreikis susijęs su darbdavių noru įsivežti darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Daugiausia vairuotojų atsivežama iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

– Praėjusiais metais tarp populiariausių specialybių paminėti ir staliai, dažytojai, apdailininkai, suvirintojai. Ar šiemet jiems siūloma mažiau darbo?

– Būna laisvų vietų ir šių specialybių atstovams. Bet šiuo metu nė vienoje ūkio šakoje ryškiai nedidėja darbuotojų poreikis.

– Daugiau kaip pusę darbų Kauno darbo birža siūlo terminuotam laikotarpiui. Ar tokio tipo sutartys sudaromos sezoniniam darbui, ar toks modelis populiarus ir kitose srityse?

– Tokios sutartys sudaromos ne su aukštos kvalifikacijos darbuotojais, turinčiais aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Dažniausiai terminuotas sutartis darbdaviai sudaro su specialistais ir nekvalifikuotais darbininkais. Darbdaviai šiandien nėra užtikrinti dėl rytojaus, todėl naudojasi Darbo kodekso galimybe priimti žmones terminuotam darbui. Žmonės padirba ir vėl atsiduria kitoje barikadų pusėje.

– Praėjusiais metais nemažai darbuotojų buvo atsivežta iš Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos. Ar ir šiemet paklausūs darbuotojai iš užsienio?

– Išlieka tolimųjų reisų vairuotojų, kurie dirbtų Rytų rinkose, poreikis. Be to, dirbti pas mus vis dar atvažiuoja kinai, bet tai nėra masinis reiškinys. Todėl, kad pagrindinė darbo jėga iš Kinijos yra susijusi su restoranų verslu.

– Kokių galimybių kauniečiai turi persikvalifikuoti arba įgyti kvalifikaciją?

– Galimybių yra, o šiemet, be tų galimybių, kurios buvo praėjusiais metais, dar atsirado Europos globalizacijos fondo lėšos. Jos gali būti skiriamos darbuotojams perkvalifikuoti. Negaliu pasakyti, kad visi norintieji galės tai padaryti, todėl, kad bedarbių yra daug, o finansavimas – baigtinis. Tačiau papildomų galimybių yra, ypač tiems, kurie yra atleisti iš statybos, baldų gamybos ir drabužių siuvimo sektorių.

– Kokios įmonės gali pretenduoti į darbo vietų steigimo subsidijas?

– Darbo vietų steigimas susijęs tam tikrais finansiniais ištekliais. Kol kas dar negalime pasakyti, kiek lėšų gausime šiemet, nes dar nepaskirstyti finansiniai ištekliai.

– Ar yra kokie nors prioritetai, kurių ūkio šakų įmonės gali pretenduoti į subsidijas?

– Tam tikri projektai finansuojami iš ES struktūrinių fondų arba Globalizacijos fondo. Pastarasis apima tik tris ūkio šakas: statybą, baldų gamybą ir siuvimą.

– Papasakokite apie profesinės reabilitacijos programos rezultatus.

– Programa skirta neįgaliesiems integruotis į darbo rinką, kurie dėl ligos prarado gebėjimą dirbti pagal savo specialybę ir kuriems reikalingi nauji profesiniai įgūdžiai. Darbo birža nėra šios programos iniciatorė, o tik tarpininkė. Siuntimus išrašo Neįgalumo nustatymo tarnyba. Mes jiems tarpininkaujame ir siunčiame neįgaliuosius į reabilitacijos įstaigas.

– Kaip atrodo Kaunas kitų miestų kontekste?

– Stebime situaciją visuose miestuose ir regionuose. Kaunas tikrai nėra nedarbo lygio lyderis. Nedarbo augimo tempai yra mažesni negu vidutiniai visoje šalyje. Galime pasidžiaugti, kad tarp didžiųjų miestų Kaune yra mažiausias nedarbas. Daugiau bedarbių yra Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose.