Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį pritarė, kad būsimasis Nacionalinio stadiono koncesininkas Vilniuje galėtų šalia stadiono statyti gyvenamuosius namus.

Sprendimą pritarti 79 mln. eurų vertės komplekso su stadionu Šeškinėje statyboms koncesijos būdu trečiadienį palaikė 25, prieš buvo 2, susilaikė 14 tarybos narių.

Taryba nepalaikė Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) (liberalų) iniciatyvos numatyti išlygą, jog teritorijoje gyvenamoji statyba būtų draudžiama.

Valdančiųjų užmojus kritikavę opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovai tikino, kad būsimasis stadiono ir beveik 7,3 ha teritorijos aplink jį valdytojas, statydamas gyvenamuosius namus, gaus neproporcingai didelį pelną, teritorijoje bus pernelyg intensyvus eismas, savivaldybei teks papildomai našta gerinant kelių infrastruktūrą. Be to, gyvenamieji namai galėtų būti statomi vietoje, kur anksčiau svarstyta statyti futbolo aikštynus ir kitus viešajam interesui skirtus statinius.

LLS vadovo Artūro Zuoko skaičiavimais, tarybai neužkirtus kelio tokioms statyboms, šalia stadiono galėtų atsirasti iki 1,5 tūkst. butų, tektų įrengti apie 2000 vietų automobiliams. Jis skaičiuoja, jog bendra investicijų į objektą vertė, įskaitant ir beveik 14 mln. eurų koncesijos mokestį per metus iš miesto biudžeto, siektų apie 120 milijonų eurų. Tuo metu savivaldybė nurodo, kad gyvenamoji statyba leistų gauti privačiam investuotojui dar apie 30 mln. eurų papildomų pajamų.

„Gal ir būtų nieko, klausimas - kokio intereso sąskaita? Kaip aš ir rodžiau labai aiškiai, ten, kur turėtų būti aikštynai, pagal visą verslo logiką atsirastų gyvenamieji objektai“, - posėdyje replikavo A.Zuokas.

Liberalų sąjūdžio seniūnas Vincas Jurgutis posėdyje tikino, kad LSS iniciatyva yra „bandymai žlugdyti projektą“, o savivaldybė esą „turi padaryti viską, kad objektas miestiečiams kuo mažiau kainuotų“.

Meras Remigijus Šimašius taip pat tikino, kad leidus gyvenamąją statybą, sumažės ant vilniečių pečių gulančios išlaidos stadiono statybai.

„Tai yra visiškai skaidru, aišku, tai, ką mes šiandien posėdyje svarstome, yra iliustracija to skaidrumo, nėra kaip kai kuriuose kituose projektuose, kaip pavyzdžiui Ozo (gyvenamųjų namų - BNS) projekte buvo žmonės raminami, sakoma, kad ne, nieko nebus, o paskui žiūri - šast ir išdygo gyvenamieji namai, kurie buvo pardavinėjami kaip komercinės patalpos“, - žurnalistams prieš posėdį sakė meras.

Anot jo, vienintelis apribojimas, kuris liks - teritorijoje negalės būti statomi prekybos centrai, tuo metu kita komercinė (pavyzdžiui, biurai) ir gyvenamoji statyba bus leidžiama.

R.Šimašius patikino, kad ši išlyga, kaip ir kitos projekto detalės, yra suderintos su Vyriausybe.

Raginant tarybos nariams, meras pažadėjo, jog bus atliktas sutarties antikorupcinis vertinimas.

Vilniaus savivaldybė maždaug 79 mln. eurų vertės koncesijos projekte ketina dalyvauti su Vyriausybei atstovausiančiu Kūno kultūros ir sporto departamentu bei privačiu investuotoju. Sutartis su privačiu investuotoju būtų sudaroma 25 metams - iš jų trejus metus vyks komplekso statyba, 22 metus investuotojas jį prižiūrės ir po to perduos savivaldybei.

Komplekse su stadionu ketinama įrengti 1,5 tūkst. kv. metrų stadioną, 300 vietų darželį, 4 futbolo aikštes, lengvosios atletikos stadioną, sporto sales, biblioteką, sporto muziejų ir kitus objektus.

Stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ buvo pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai nutrūko dėl finansavimo trūkumo.