Laisvės alėja šurmuliu atsigriebė per Kazimiero mugę. Žmonės plūdo pažiūrėti, ką šiemet įdomaus atvežė amatininkai iš Lietuvos ir kaimyninių šalių, bet atverti piniginės neskubėjo.
Pavasariškai sušvitusi saulė viliojo paganyti akis ir tuos, kurie nebuvo nusiteikę pirkti nebūtinų, kelias dešimtis ar kelis šimtus litų kainuojančių dirbinių. Litai dažniau žvangėjo prie lietuviškų maisto produktų, nebrangių originalių dirbinių, papuošalų, verbų. Kauniečiai, pakilnoję patinkantį daiktą ir išgirdę kainą, garsiai komentavo: "Brangu."
Prekybininkai net ir vakar, paskutinę mugės dieną, nenorėjo, pasak jų, atiduoti prekių pusvelčiui: neparduos Kaune, parduos kitur. Didžiuosiuose miestuose savo dirbiniais prekiaujanti juvelyrė iš Klaipėdos nustatė kauniečių savybę – taupūs. Antai sostinėje ar uostamiestyje vykstančiose mugėse žmonės, pamatę patinkantį papuošalą, netrukus moka pinigus, o kauniečiai ilgai skaičiuoja, derasi, galiausiai susitvardo ir padeda daiktą atgal ant prekystalio.
Kai kurie pirmą kartą Kaune pamėginę prekiauti amatininkai prasitarė, kad tai būsiąs ir paskutinis kartas. Kiti, iš matymo jau gerai žinomi meistrai, į Kauną atvažiuoja kasmet, bet neslepia, kad nemažą dalį dirbinių jau būna palikę sostinės Kaziuko mugėje.
Šiemet žadėta, kad mugėje nebus leista prekiauti kiču. Nereikėjo žvitrios akies, kad pastebėtum prekystalius su kiniškais žaisliukais, lipdukais, drabužiais. Be to, ne tik tai yra laikoma kiču. Kita vertus, sakoma, kad pigūs niekučiai, nors ir beskoniai, daro žmones laimingesnius.
Naujausi komentarai