Tam, kad namas pasinaudotų lengvatinėmis modernizavimo sąlygomis, reikia daugiau nei pusės gyventojų sutikimo. Kaune tarp 114-os į sąrašą įtrauktų namų yra nemažai tokių, kurių dauguma gyventojų gauna kompensacijas už šildymą ir apie namo renovavimą nenori net girdėti.

Konkuruos visa šalis

Modernizuoti vieną daugiabutį kainuoja apie milijoną litų, tad galima skaičiuoti, kad visoje Lietuvoje bus modernizuota 500 namų.

Aplinkos ministerija paragino šalies savivaldybes pateikti sąrašus su 50-ia daugiabučių, kuriuos skubiausiai reikia renovuoti. Vilnius Aplinkos ministerijoje tėškė 250 daugiabučių sąrašą, Kaunas – 114.

Sąlygos – viliojančios

„Susirinkome ir apskaičiavome, kad už renovavimą bus dauguma gyventojų“, – entuziazmo neslėpė K.Baršausko gatvės 75-ajame name gyvenanti Neringa Bliumaitė.

Jos namas pateko tarp 114-os daugiabučių, kuriuos Kauno miesto savivaldybė įtraukė į modernizavimo laukiančių daugiabučių sąrašą.

Kiek sąraše esančių namų bus modernizuota, kol kas neįmanoma nuspėti, bet daugiausia šansų turi tie gyventojai, kurie pirmieji surinks daugiau nei pusės namo butų savininkų sutikimus.

Jei viskas vyks pagal planą, N.Bliumaitė ir jos kaimynai gali būti vieni iš nedaugelio, kuriems daugiabučiui modernizuoti reikalingų dokumentų paruošimas, kainuojantis nuo 30 iki 50 tūkst. litų, bus nemokamas. Ir dar bus padengta iki 40 proc. išlaidų statybos darbams.

Skaičiuojama, kad tinkamai modernizuotas namas sutaupo daugiau nei pusę šilumai reikalingos energijos, o butų kaina tokiame name gerokai išauga.

„Geresnių sąlygų modernizuoti daugiabučius nebus“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis.

Modernizavimo priešus baus

Energetikos ir termoinžinerijos technologijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautis yra įsitikinęs, kad tokių entuziastingai nusiteikusių namų kaip K.Baršausko gatvės 75-asis Kaune nebus daug.

„Ūkiškai kalbant, į 114-os namo sąrašą buvo surinkti miesto barakai, su kurių gyventojais neįmanoma susikalbėti. O nesurinkus daugiau nei pusės butų savininkų sutikimų, modernizuoti neįmanoma“, – sakė R.Gatautis.

„Butas – valdiškas. Todėl man nei šilta, nei šalta, ar čia vyks modernizavimas, ar ne“, – pareiškė K.Baršausko gatvės 75-ajame daugiabutyje gyvenantis Romas Pauža. Tokia nuomonė – ne vienintelė.

„Man šis butas nepriklauso, todėl nežinau, ką savininkai nuspręs. Bet aš nieko nepasirašinėčiau, juk tai brangiai kainuos“, – kalbėjo K.Baršausko 73-iajame name gyvenantis Faustas Vasiliauskas.

Vieni didžiausi modernizavimo priešai – kompensacijas už šildymą gaunantys kauniečiai. Jiems modernizavimas finansiškai neapsimoka.

Tokių gyventojų laukia bloga naujiena – jau baigiama rengti teisės aktus, kurie nutaikyti prieš specialiai socialiniai remtinų piliečių statusu manipuliuojančius asmenis. Jei daugiabučio modernizavimas neįvyks dėl jų kaltės, jie praras kompensacijas už šildymą.

Savivaldybė: norinčiųjų netrūksta

Mažiau nei per dvi savaites savivaldybės atstovai turi apklausti modernizuojamų namų sąraše esančių daugiabučių gyventojus. Jei dalis gyventojų modernizavimui pritars, su jais darbas tęsis, o daugumos butų savininkų lemiamo žodžio prireiks iki gegužės pabaigos.

Jei dauguma nesusirinks, namas iš sąrašo bus išbrauktas.

V.Molis trykšta entuziazmu teigdamas, kad galutinis sąrašas nesutrumpės.

„Jei bus tokių namų, kurie nenori modernizavimo, juos pakeisime kitais. Norinčiųjų patekti į sąrašą yra daug“, – tikino V.Molis.

Strategijos – į balą

R.Gatautis pasakojo, kad Kaune daugiabučių modernizavimą planuota vykdyti kvartalais, tačiau Aplinkos ministerijai nusiųstame sąraše viskas sumaišyta.

Pavyzdžiui, į sąrašą pateko ir daugiabučiai iš vadinamojo Bermudų trikampio tarp Taikos prospekto ir Draugystės gatvės. R.Gataučio nuomone, apie šio kvartalo renovavimą kalbėti dar anksti.

„Kiti miestai juokiasi, kad Kaunas kūrė visokias strategijas, o kai atėjo laikas kažką pateikti, nusiuntė, neaišku ką. Vilnius siuntė sąrašus su namais sugrupuotais kvartalais, Klaipėda – taip pat, Šiauliai – irgi panašiai, tik Kaunas padarė savaip“, – kalbėjo R.Gatautis.

Namai – avarinės būklės

Iš viso Kaune yra 5 tūkst. daugiabučių, iš kurių 1,5 tūkst. jau reikia renovuoti arba modernizuoti. Didžiąją dalį jų jau galima vadinti avarinės būklės.

Sovietmečiu statyti namai kapitališkai turėjo būti remontuojami po 25 metų. Kauno daugiabučių amžiaus vidurkis – 43 metai, o kapitaliniais remontais nekvepia. Gali būti, kad, pradėjus modernizavimui ruošti daugiabutį, paaiškės, jog protingiau jį griauti, o ne modernizuoti.

„Kol lietuvis su plyta per galvą negauna, tol viskas gerai. Jeigu artimiausiais metais miestas nesugebės taip suorganizuoti konvejerio, kad per metus būtų įvykdytas 100–160 namų modernizavimas, po 10–15 metų turėsime didelę problemą – kažkur reikės iškelti žmonės“, – perspėjo R.Gatautis.

Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas mano, kad modernizuoti 100 Kauno daugiabučių per metus nėra neįmanoma misija. Svarbiausia išnaudoti dabar esančias galimybes.

„Jei pavyks šitas projektas, jis gali uždegti kitų daugiabučių gyventojus“, – vylėsi A.Vaitiekūnas.

Kauno daugiabučiai pagal statybos metus:

26 proc. pastatyti iki 1960 m.

65 proc. pastatyti 1960–1990 m.

9 proc. pastatyti po 1990 m.

Šaltinis: Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra