Vilniaus viešajame transporte diegti e. bilieto sistemą baigs kauniečiai. Už papildomą mokestį Kauno bendrovė "Empirija" užkaišys tarptautinio koncerno paliktas spragas ir sostinei pagaliau sukurs bilietų apskaitos programas.

Įpareigojimų nebuvo?

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos" pasirašė sutartį su Kauno informacinių technologijų bendrove "Empirija". Pagal šią sutartį kauniečiai iki 2011 m. gegužės Vilniaus viešajame transporte patobulins e. bilieto sistemą.

Sutartyje numatyta Vilniuje sukurti elektroninio bilieto valdymo ir apskaitos sistemą, vadinamąjį Bilingo centrą, ir suteikti e. bilietui daugiau galimybių. Visus šiuos darbus, sykiu su visos e.bilieto sistemos diegimą, "Empirija" jau sėkmingai atliko laikinojoje sostinėje.

Pasak e. bilieto projektą Vilniuje koordinuojančios įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktoriaus Ginto Bliuvo, už Bilingo centro įdiegimą "Empirijai" bus atseikėta apie 400 tūkst. litų.

Pinigai esą to verti, nes kauniečiams įsikišus Vilniaus autobusuose ir troleibusuose pagaliau bus galima e. bilietu atsiskaityti už kartinį važiavimą.

Būtų džiugu, jei nebūtų labai keista. Kodėl Vilnius papildomai mokės kauniečiams už paslaugą, kurią tarsi turėjo sukurti e. bilieto sistemą Vilniaus viešajame transporte dvejus metus diegęs iš trijų bendrovių – "Sygnity SA" (Lenkija), "Emtest" (Slovakija) ir "Atea" (Lietuva) – sudarytas konsorciumas?

"Sistema nebuvo sukurta, nes konsorciumo sutartyje su savivaldybe tokio įpareigojimo nebuvo", – dienraščiui aiškino Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas.

Paaiškinimai kelia įtarimų

Toks paaiškinimas skamba daugiau nei absurdiškai, mat būtent konsorciumas pusantrų metų kamavosi tą sistemą kurdamas. Deja, nesėkmingai. Sistema tarsi buvo, tačiau veikė nepatikimai. Iš rikiuotės ją išmušdavo net minusinė temperatūra.

Anuomet konsorciumo darbas sulaukė Vilniaus valdžios kritikos ir pagrūmojimų. Buvo pakartotinai atlikti įrangos diegimo darbai. Tikėtasi, kad po šio kosmetiniu vadinto remonto iš 10 proc. su bėdomis susiduriančių transporto priemonių teliks vos 1 proc.

Tačiau padėtis nepagerėjo. Maža to, Vilniaus valdžios siaubui vienos įrangą diegusios konsorciumo dalyvės, bendrovės "Emtest", akcininkas Ladislavas Heglasas pareiškė, jog tikėtis, kad visuose autobusuose ir troleibusuose sumontuota įranga 100 proc. veiks idealiai – naivu.

"Dabar viskas bus gerai"

Paklaustas, kodėl visi būtini darbai nebuvo atlikti iškart, o Vilnius velkasi kitiems miestams iš paskos, G.Bliuvas sakė, kad šį klausimą reikia adresuoti savivaldybei.

"E. bilieto diegimą inicijavo ir kūrė savivaldybė. "Susisiekimo paslaugos" yra tik vykdytojos", – teigė G.Bliuvas.

Anot jo, sutarties su "Empirija" pasirašymas pagaliau suteikė optimizmo, kad e. bilieto sistema Vilniuje pradės veikti normaliai, o e. bilietas pakeis tradicinius popierinius bilietus. "Kaune viskas puikiai veikia. Jei jie tą patį padarys pas mus, būsime labai patenkinti", – kalbėjo "Susisiekimo paslaugų" vadovas.

Tokios e. bilieto sistemos, kokią sukūrė bendrovių "Atea", "Sygnity SA" ir "Emtest" konsorciumas, nebuvo įmanoma pritaikyti kartiniam e. bilietui. Paaiškėjo, kad naudojant šią sistemą, dalis už kartinius e. bilietus keleivių sumokėtų pinigų tiesiog prapultų elektroninėje erdvėje, o bendrovės "Vilniaus troleibusai" ir "Vilniaus autobusai" dėl to per metus patirtų 12–17 mln. litų nuostolio.

"Dabar viskas bus gerai. Žmogus įlipęs priglaus kortelę prie komposterio, bus nuskaičiuota suma už vieną kelionę, o duomenys iš karto atsidurs apskaitos sistemoje. Anksčiau dalis pinigų dingdavo dėl techninių problemų, bet dabar bus padėtas taškas", – tikino G.Bliuvas.

Kelionės atpigs?

Prieš kurį laiką "Susisiekimo paslaugos" žadėjo, kad galimybė e. bilietu atsiskaityti už vieną kelionę viešuoju miesto transportu atsiras iki Kalėdų. G.Bliuvo teigimu, šio termino neatsisakoma.

"Manau, bus padaryta taip, kaip ir žadėjome. O iki kitų metų gegužės "Empirija" padarys taip, kad e. bilieto sistema visiškai funkcionuotų. Tai reiškia, kad iki to laiko bus sudaryta galimybė e. bilietą papildyti terminuotam laikotarpiui, bet nebūtinai mėnesiui", – aiškino "Susisiekimo paslaugų" direktorius. Tiesa, kad būtų įdiegti terminuoti bilietai, jų kainas ir rūšis dar turės patvirtinti Vilniaus miesto taryba.

Pasak "Susisiekimo paslaugų" vadovo, popierinių kartinių bilietų bus atsisakoma palengva, kad žmonės prisitaikytų prie permainų. Gali būti, kad tradiciniai bilietai šalia kartinio e. bilieto dar bus naudojami visus ateinančius metus.

Beje, G.Bliuvas svarstė, kad e. bilieto sistemai pradėjus veikti be trukdžių, kelionės miesto viešuoju transportu gali atpigti, nes "Susisiekimo paslaugoms" nebereikės leisti pinigų popieriniams bilietams spausdinti ir platinti.

Sostinė velkasi iš paskos

2005 m. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės dalyvavo ES skelbtame konkurse. Bendras trijų miestų projektas "Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas" gavo apie 14 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos. Vilniui atiteko daugiausia – 7 mln. litų, tačiau darbų buvo padaryta mažiausiai. Tiek Kauno, tiek Klaipėdos viešojo transporto keleiviai jau gali naudotis ir kartinio e. bilieto paslauga, o sostinėje vis keičiasi sistemos kūrėjai, tačiau teigiamų pokyčių kol kas nematyti.