Kaune oro užterštumas kietosiomis dalelėmis šiemet jau 18 dienų viršijo normą. Kovo 8 d. buvo pasiektas rekordas – kietųjų dalelių kiekis pasiekė 128 mikrogramus kubiniame metre.

Perspėja miestiečius

Dažniausiai iki kovo pabaigos užterštumas kietosiomis dalelėmis normas viršydavo maždaug 10 dienų. Šiemet žiema buvo šalta, todėl nuosavų namų gyventojai daugiau kūreno krosnis ir katilus. Užterštumas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo dvigubai.

"Pastaruoju metu mus gyventojai kaltina, esą sėjame nereikalingą paniką, tačiau kalbėdami apie pavojingai didėjantį užterštumą norime perspėti ir kauniečius, ir valdininkus. Nes, ore tvyrant didžiuliam kiekiui kietųjų dalelių, kyla nemažas pavojus žmonių sveikatai", – perspėja viešosios įstaigos "Kauno aplinkos kokybės tyrimai" direktorius Juozas Kameneckas.

Žiemą daugiau įtakos užterštumui turi katilų ir krosnių kūrenimas – apie 50–60 proc. Didžiausias užterštumas mieste fiksuojamas per rytinį ir vakarinį automobilių eismo piką.

"Rytais – nuo 8 iki 9 val. ir vakarais – nuo 17 iki 19 val. Šeštadieniais oras labiausiai užterštas būna apie 12 val., sekmadieniais – 18–20 val.", – vardijo specialistas.

Didžiausios kietųjų dalelių sankaupos ore fiksuojamos Savanorių ir Taikos pr., Šv.Gertrūdos g. ir Karaliaus Mindaugo pr.

"Mes nuolat skambiname pavojaus varpais, o valdininkai, slėpdami savo bejėgiškumą, kaltina veidrodį, kad kreivą veidą rodo", – piktinosi J.Kameneckas.

Tarsi po gaubtu

Kaune yra įrengtos dvi stotelės, kuriose kas 15 min. matuojamas kietųjų dalelių kiekis ore. "Stotelės įrengtos Šilainiuose ir Dainavoje, todėl tenka išgirsti pastabų, kad šie matavimo prietaisai neparodo realios situacijos mieste. Tai netiesa. Jeigu stotelės pateikiami duomenys Šilainiuose rodo padidėjusį užterštumą, jis padidėjęs ne tik šiame rajone", – aiškino J.Kameneckas.

Pasak jo, užterštumo matavimo stotelės nėra pastatomos arti galimo teršėjo. "Prie kamino davikliai tikrai nesumontuoti", – pridūrė specialistas.

"Žiemą oro užterštumui įtakos turi automobiliai, kūrenamos krosnys ir nepalankios meteorologinės sąlygos. Kai visi šie trys veiksniai susiduria, miestas pasijunta lyg po gaubtu", – pabrėžė pašnekovas.

Kūrena, kas papuola

Prie nepalankių meteorologinių sąlygų priskiriamas didelis nakties ir dienos oro temperatūrų skirtumas.

"Virš miesto susiformuoja temperatūrinis sluoksnis. Paprastai, kylant aukštyn, oras būna vis šaltesnis, o pastaruoju metu – viskas vyksta atvirkščiai. Pažeme – šalčiau, viršuje – šilčiau. Dėl tokio susidariusio sluoksnio oro teršalai tiesiog nesisklaido, o tvyro virš mūsų galvų", – fizikos dėsnius aiškino J.Kameneckas.

Oro užterštumui nemažą įtaką turi nuosavų namų gyventojai, kurie dėl užsitęsusios šaltos žiemos nebeturi kokybiškų malkų, todėl kūrena įvairias šiukšles, atliekas ar net padangas.

Šiomis dienomis, pamažu šylant orui, oro užterštumo rodikliai nebuvo tokie gąsdinantys, tačiau visos bėdos dar priešaky.

Kvėpuosime nuodais?

Šiemet oro užterštumas Kaune normas viršijo 20 dienų. Iš viso per metus tokių dienų gali būti 35. "Prognozuoju, kad užterštumas normas viršys daugiau dienų nei leidžiama. Aplinkos apsaugos departamentas tegali įspėti savivaldybę, galbūt bus skirta administracinė bauda", – spėliojo J.Kameneckas.

Kasmet oro užterštumas padidėja pavasariais, kai nutirpsta sniegas, o medžiai dar nėra sužaliavę. Nutirpus sniegui, miesto gatvėse liks gulėti didžiuliai sluoksniai sudžiūvusios druskos ir smėlio. Kietosios dalelės tvyro ore, skverbiasi į plaučius ir kelia pavojų ypač tiems gyventojams, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

Deja, gatvėms plauti miesto biudžete pinigų nenumatyta. "Kovo pabaigoje ir visą balandį virš miesto tikrai tvyros dulkių debesis. Įsivaizduokit, kokiu oru mes kvėpuosime!" – perspėjo aplinkosaugininkas.