Manote, kad didžiulės gardžios vynuogės gali atkeliauti tik iš šiltųjų kraštų? Keturiasdešimt metų šias uogas auginantis Aloyzas Niaura savo pavyzdžiu gali įrodyti – klystate.

Naudosis užsienio patirtimi

"Lietuviai truputėlį "trenkti". Jie netiki, kad tokie dalykai įmanomi, nors net Latvijoje ir Estijoje vynuogynų jau yra. Nenuostabu, juk vynuogės – pats pelningiausias verslas, išskyrus, nebent narkotikus", – juokėsi individualios tyrimų įmonės "Intervilija", apdorojančios daržoves ir vaisius, vadovas ekologas A.Niaura.

Kol kas vilnietis po truputį pardavinėja paties augintus vynmedžių sodinukus, o už gautus pinigus toliau gilina savo žinias: "Kiek užsidirbu, išleidžiu važinėjimui. Neseniai buvau tarptautinėje konferencijoje Jūrmaloje, kur žmonės iš šiaurinių valstybių, net tokių tolimų kaip šiaurės Kinija ar Kanada, aptarinėjo, kaip būtų galima auginti vynuoges. Įsitikinau, kad Lietuvoje užveisti vynuogyną irgi įmanoma.

Vynuogės auga visokiu klimatu, tik auginimo technologijos skirtingos. Mes galėtume pasinaudoti Navapolacko Baltarusijoje patirtimi: pas juos dar šalčiau, o vynuogės puikiai auga visus metus. Žiemą reikia vynmedžius tik apkarpyti, paguldyti ant žemės ir apdengti plėvele."

Ieško verslo partnerių

Apie keleto hektarų vynuogyną netoli Vilniaus svajojantis vyras įsitikinęs, kad toks verslas būtų pelningas: "Navapolacke vynuogių augintojai iš vieno kvadratinio metro žemės surenka po 2–2,5 kg uogų. Iš tiek jau galima gauti nemažai pajamų, o jei užsiims ne mėgėjas, o profesionalas, galima išauginti ir parduoti dar daugiau."
Lietuvoje užaugintas vynuoges A.Niaura tikisi ne tik parduoti vietos rinkai, bet ir eksportuoti į užsienį.

"Visi kalba, kad dabar ekonominė krizė ir reikia kiek įmanoma didinti eksportą. Vynuogės galėtų būti viena iš tam tinkamų veiklos sričių", – tikino vilnietis.
Įgyvendinti savo idėją A.Niaura pasiryžęs iškart, kai tik atras verslo partnerių, kurie galėtų pasiūlyti ūkininkauti tinkamą žemę ir dalį investicijų.

Lietuviškos uogos – sveikesnės

Garbaus amžiaus vyras galvoja ne tik apie būsimą pelną, bet ir žmonių sveikatą: "Aš sergu vėžiu jau penkerius metus ir manau, kad vėžys yra ne liga, o gyvenimo būdas. Reikia išmokti su tuo gyventi, tinkamai savimi rūpintis.

O dabar pažiūrėkime, ką valgome? Iš užsienio atvežtos vynuogės per metus 15–18 kartų apipurškiamos įvairiais chemikalais, visi lyg ir supranta, kokia jų kokybė, bet perka tik dėl to, kad gražios. Lietuviškas uogas reikėtų apipurkšti tik 2–3 kartus per metus, jos būtų ne tik pigesnės, bet ir sveikesnės."

Ir tai ne vienintelis pranašumas. "Be to, pietuose dar atsirado acto muselės, kurių vikšreliai suraugina kekes, todėl vežtis sodinukus iš ten gana pavojinga. Lietuvoje siūlyčiau neauginti tų rūšių vynuogių, kurių sergamumas didelis", – aiškino jis.

Lietuvoje būtų galima išauginti desertines vynuoges, taip pat uogas, tinkančias fruktozės gamybai, konditerijai, sultims, vynui ar kitiems alkoholiniams gėrimams.
"Auginant kitą veislę būtų galima gaminti net biodegalus, etanolį, bet tam jau reikėtų dešimčių hektarų žemės ir kitaip auginti. Kol kas pakaks ir paprastesnio varianto", – šypsojosi A.Niaura.