Europą ir JAV išmaišę emigrantai iš Lietuvos vis dažniau dairosi į kitus žemynus. Didžioji Britanija, Airija, Ispanija, Skandinavija – jau vakarykštė diena. Žvilgsniai vis dažniau krypsta Australijos, Pietų Amerikos, Azijos link.

Buvo ir perspektyvų, ir pinigų, bet rimtai pasvarsčiau apie tai, kiek reikia įdėti pastangų Lietuvoje, kad kažką gaučiau.

Emigracijos kryptys keičiasi

Emigruojančioje Lietuvoje nėra institucijos, kuri stebėtų tautiečių išsivaikščiojimo kryptis, tačiau kiekvienam iš mūsų užtenka pasidomėti savo giminės istorija, kad susigaudytume, kur ir kas kokiais laikais važiavo.

Vyriausių išeivių iš Lietuvos derėtų ieškoti Amerikoje, vidutinio amžiaus – Didžiojoje Britanijoje ar Ispanijoje, jaunuolių – Skandinavijoje. Ekonominė padėtis pasaulyje gana greitai keičiasi, todėl po visą Europą besiganantys lietuviai ne tik tempia mantą iš Pietų į Šiaurę (iš Ispanijos į Norvegiją), bet ir vis dažniau dairosi į kitus, anksčiau emigracijos metraščiuose retai minėtus žemynus.

Bene didžiausia vilioklė – Australija, tačiau jos resursai – ne kiekvienam. Ne visus priima ir turtingiausios Azijos šalys.

Australija arba Kanada

„Aš, Simonas, savo solidaus 30-ojo gimtadienio proga, turiu apsispręsti, ką man daryti toliau: emigruoti į Australiją, siekti užsidirbti pirmąjį milijoną čia, Lietuvoje, ar vesti? Esu dėkingas jums už patarimus, jų laukiu e. paštu“, – toks skelbimo tekstas lapkritį pasirodė „Vilniaus dienoje“.

Šį skelbimą daugelis skaitytojų įvertino kaip pokštą ar nesuprantamą užslėptą reklamą. Iš tiesų skelbimą užsakė pokštaujantys Simono Neteckio draugai, tačiau tiesa ir tai, kad šis jaunas vyras rimtai galvoja krautis lagaminus ir švilpti į Australiją.

„Australija arba Kanada, kurioje turiu giminių, bet tikrai ne Anglija ir ne Norvegija. Nenoriu tų šalių, kurios įsileidžia visus“, – dienraščiui sakė S.Neteckis.

Jis pasakojo emigrantų judėjimų kryptis stebintis ne vienus metus ir yra įsitikinęs, kad Kanada ir Australija netrukus taps labiausiai emigrantus viliojančiomis šalimis.

„Kai visi važiavo į Ispaniją, man buvo keista, kodėl nevažiuoja į Švediją ir kitas Skandinavijos šalis, o dabar visi jau kelerius metus ten važiuoja. Netrukus taip bus ir su Kanada bei Australija“, – neabejoja S.Neteckis.

Įsitvirtinti – nelengva

Vilniuje gyvenantis būsimasis emigrantas S.Neteckis pasidomėjo galimybėmis išvykti į Australiją ir įsitikino, kad lengviausias kelias tai padaryti – išvykti studijuoti.

Vilniaus Gedimino technikos universitete mokslus apie pastatų inžinerines sistemas krimtęs S.Nesteckis ir Australijoje tikisi studijuoti su statybomis susijusius mokslus.

„Jau beveik apsisprendžiau, kad reikia išvažiuoti mažiausiai penkeriems metams, o tada žiūrėsim. Gal reikės ir grįžti“, – planus atskleidė S.Nesteckis.

„Australija – ne ta kryptis, kurią reikia rinktis važiuojant uždarbiauti. Čia reikia keisti gyvenimo būdą“, – pataria Australijoje daugiau nei dvejus metus gyvenantis kaunietis Mantas Lenkauskas.

Patekti į Australiją ir čia įsidarbinti nėra lengva ir daug kainuoja. Todėl emigruoti į šį žemyną rekomenduojama tik tuo atveju, kai esi apsisprendęs, kad Australija – tavo pažadėtoji žemė.

„Įsitvirtinti buvo sunkiau, nei galvojau išvažiuodamas“, – prisipažino M.Lenkauskas.

Bėgo ne nuo bado

„Nebuvo taip, kad reikėjo bėgti iš Lietuvos. Buvo ir perspektyvų, ir pinigų, bet rimtai pasvarsčiau apie tai, kiek reikia įdėti pastangų Lietuvoje, kad kažką gaučiau. Juk norėsis ir namų, ir šeimos, ir vaikų, kuriuos reikės išleisti į mokyklą“, – pasakojo M.Lenkauskas.

Kauno technologijos universitetą (KTU) baigęs vaikinas rinkosi ne iš vienos emigracijos krypties. Pagrindinė sąlyga šaliai, į kurią jis ketino vykti, – kalba.

„Svarsčiau tik apie tas šalis, kuriose kalbama angliškai. Anglija atkrito, nes buvo neramu dėl ES ateities, JAV taip pat nesužavėjo. Liko Australija. Čia klimatas beveik idealus, ekonomika stipri, žmonės geri“, – atrankos kriterijus atskleidė lietuvis.

Darbo ieško mėnesiais

Australijos krantus bene lengviausia pasiekti su turistine viza, tačiau ji neleidžia dirbti, o darbo vizą gali parūpinti nebent Australijoje gyvenantis darbdavys.

Dažniausiai lengviausias būdas ilgesniam laikui užsibūti Australijoje – studijos, bet studentams leidžiama dirbti tik puse etato, todėl studijuojantys darbuotojai nėra itin geidžiami.

Anglų kalbą metus Australijoje studijavęs M.Lenkauskas pasakojo, kad prieš išvykstant reikia susitaikyti su tuo, kad darbo teks ieškoti mažiausiai 2–3 mėnesius.

„Buvau šokiruotas, kaip sunku ir kaip ilgai užtrunka susirasti darbą. Labai ilgai trunka dokumentų tvarkymas“, – įdarbinimo proceso ilgis nustebino net ir Lietuvoje biurokratijos prisižiūrėjusį lietuvį.

Pradėjo nuo pardavėjo

M.Lenkauskui pavyko įsidarbinti telekomunikacijų įmonėje.

„Pradėjau dirbti pardavėju, o vėliau perėjau į verslo skyrių. Darbas normalus, atlyginimo pakanka normaliam gyvenimo būdui: išsinuomoti mažą butą pakankamai normaliame rajone, atostogoms. Labai taupyti nereikia“, – pasakojo M.Lenkauskas.

Sidnėjuje žengti pirmuosius žingsnius M.Lenkauskui padėjo ilgiau čia gyvenantis draugas. Su kitais lietuviais Australijoje kaunietis nebendrauja.

Įsitvirtinti – brangu

26 metų M.Lenkauskas pasakojo, kad ne vienas tėvynėje likęs bičiulis vis pasiteirauja apie galimybę atvykti į Australiją, tačiau visiems besikonsultuojantiesiems jis pataria dešimt kartų pasvarstyti, o tik vėliau žengti šį žingsnį.

Nuo skurdo iš Lietuvos bėgantiesiems Australija nėra išeitis, nes reikia viso lagamino pinigų. M.Lenkauskas pataria pasiimti bent 20 tūkst. Australijos dolerių (apie 55 tūkst. litų).

„Mokslams per metus reikia apie 10 tūkst. dolerių. Lėktuvo bilietas – dar 2,5 tūkst. Nuoma mėnesiui – apie 1,2 tūkst. Iškart darbo negausi, o ir dirbsi tik puse etato, tad vežtis reikia apie 20 tūkst. dolerių“, – skaičiavo M.Lenkauskas.

Įsitvirtinti šalyje reikalingos išlaidos greičiausiai ir stabdo emigrantų pliūpsnį į Australiją.

Lietuvių neatrastas žamynas

Australijos konsulato Vilniuje atstovai „Kauno dienai“ pasakojo, kad prieš kelerius metus pasaulį supurčius ekonominei krizei, konsulato telefonai pradėjo kaisti nuo norinčiųjų Australijoje apsigyventi skambučių.

Realiai išvykusių žmonių mastai nėra šokiruojantys. Vokietijoje veikiančios Australijos ambasados pateikiamais duomenimis, iki krizės į Australiją kasmet gyventi išvažiuodavo 20–30 lietuvių. Per pastaruosius kelerius metus šis skaičius sukasi apie 50.

Tik per praėjusius metus į Australiją vyko (gyventi, studijuoti ir pakeliauti) daugiau nei 2 000 lietuvių.

Australija vis labiau vilioja ne tik lietuvius. Masiškai jauni žmonės į šį kontinentą plūsta ir iš turtingesnių šalių, pavyzdžiui, Airijos, kurioje nedarbo lygis kone kelis kartus didesnis nei Australijoje.

Nori išsilavinusių imigrantų

M.Lenkauskas įsitikinęs, kad įsidarbinti jam padėjo KTU įgytas informatikos inžinerijos bakalauro laipsnis, nes aukštojo mokslo baigimo diplomas Australijoje yra vertinamas.

Išsilavinę europiečiai vertinami ir turtingiausiose Azijos šalyse.

„Singapūre, Honkonge, Japonijoje, kai kuriuose kituose Azijos regionuose išsilavinusiems žmonėms yra tikrai geros darbo galimybės. Yra daug norinčiųjų čia atvykti“, – pasakojo beveik dvejus metus Singapūre dirbanti Kotryna Stankutė.

Azijos–Europos fonde viešųjų ryšių skyriuje dirbanti kaunietė pasakojo, kad Azijos Londonu arba Šveicarija vadinamas Singapūras priima tik geriausiuosius – šalies valdžia atsirenka, kam duoti darbo leidimą, o kam ne.

Statybose ir aptarnavimo sektoriuose dažniausiai dirba imigrantai iš Bangladešo ar Indijos, o europiečiai imasi gerai apmokamų darbų biuruose.

Singapūre įvairiose srityse (reklamos, architektūros, informacinių technologijų) dirba kelios dešimtys lietuvių.

Kaunietę užbūrė Azija

Vakar K.Stankutė Singapūre dirbo paskutinę darbo dieną. Patirties įgijusi, pinigų uždirbusi ir pakeliavusi lietuvė prieš Kalėdas grįš į gimtinę, kurioje ketina praleisti bent metus. Vėliau galbūt vėl patrauks į Aziją.

„Azija – labai spalvinga, šilta. Draugai, oras, vaisiai, baseinai, paplūdimiai, pigios kelionės į egzotiškas vietas – visa tai leidžia gyventi puikų asmeninį gyvenimą. O ir profesinėje srityje – puiki aplinka, nes ten veikia labai didelės tarptautinės organizacijos, suteikiančios galimybę ir užsidirbti, ir sukaupti daug patirties“, – pasakojo K.Stankutė.

Poreikis auga

Nenugalimą trauką Azijai K.Stankutė pajuto prieš kelerius metus, kai stažavosi Malaizijoje, baigusi studijas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete.

„Daugeliui lietuvių gal atrodo, kad Malaizijoje gyvena tik beždžionės, o valgomi tik bananai. Bet tai toli pažengusi šalis, tam tikrose srityse net toliau už Lietuvą“, – pasakojo K.Stankutė.

Manoma, kad per artimiausius kelerius metus išsilavinusių žmonių poreikis besivystančiose šalyse dar labiau išaugs, todėl vis daugiau emigrantų suks ne į Vakarų Europą ar JAV, bet į Australiją, Pietų Ameriką ir Aziją.

Vakarai vilioja vis mažiau

Ir toliau pasaulyje populiariausios emigracijos kryptys išlieka JAV ir Vakarų Europa, bet jų pozicijas labai susilpninusi finansinė krizė parodė, kad negandos įmanomos ir supervalstybėse.

Tuo metu, kai turtingąsias šalis sukaustė krizė, kai kurios besivystančios valstybės gerokai pasitempė ir perviliojo dalį geresnio gyvenimo ieškančių klajūnų.

„Anksčiau visi išvažiuodavo į keturias ar penkias anglakalbes šalis, o visos kitos valstybės gaudavo trečiarūšius talentus. Dabar šioje srityje monopolijų nebeliko“, – teigia Vašingtone įsikūrusio Migracijos politikos instituto direktorius Demetrias Papademetriou.

Šiuos žodžius puikiai iliustruoja Kinijos pavyzdys. Dešimtmečiais laivais iš Kinijos bėgę kinai ėmė grįžti atgal. Emigrantų sugrąžinimo politika šaliai leido susigrąžinti ne tik dalį kinų, bet ir privilioti kitataučių. Tokie pat rezultatai stebimi ir kai kuriuose kituose pasaulio kampuose.

Besivystančios šalys tapo apmirusioje Europos darbo rinkoje vietos nerandančio jaunimo viltis. Daiktus kraunasi net ispanai ir italai. Viena iš jų mėgstamų krypčių – trečiojo pasaulio vardą bandanti nusipurtyti Lotynų Amerika, kurios šalys išsilavinusių europiečių laukia išskėstomis rankomis.

Pavyzdžiui, Brazilijoje per pastaruosius kelerius metus naujų atvykėlių skaičius padidėjo maždaug perpus. Į gimtąjį žemyną pradeda grįžti ir afrikiečiai.

Emigracijos statistika

Realus lietuvių emigracijos mastas nėra žinomas, nes tiksliai suskaičiuojami tik tie emigrantai, kurie užsienyje registruoja savo gyvenamąją vietą. Tai skaičiuoja Statistikos departamentas, o emigraciją kontroliuojančios, jos mastus skaičiuojančios ir tendencijas stebinčios institucijos Lietuvoje nėra. Prie Vidaus reikalų ministerijos prisišliejęs Migracijos departamentas stebi tik imigrantus

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, imigravo – 15,7 tūkst.

Pagrindinės iškeliaujančių lietuvių kryptys – Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija, Vokietija ir Ispanija.

2011 m. kas antras emigrantas išvyko į Jungtinę Karalystę, dešimtadalis (10,4 proc.) – į Airiją, 7,1 proc. – į Norvegiją, 7 proc. – į Vokietiją, 3,6 proc. – į Ispaniją, 3,3 proc. – į JAV, 2,4 proc. – į Švediją, 2 proc. – į Rusiją.

Kas antras emigrantas – 20–29 metų amžiaus. 2011 m. penktadalį (21,8 proc.) emigrantų sudarė 20–24 metų emigrantai. Kas aštuntas emigrantas buvo 30–34, kas dvyliktas – 35–39 metų amžiaus. 40–59 metų amžiaus gyventojai sudarė 17,1 proc. visų emigrantų. Vaikų iki 15 metų amžiaus dalis bendrame emigrantų skaičiuje 2007–2011 m. sumažėjo nuo 15,7 iki 10,5 proc.

2011 m. emigravo po 26,9 tūkst. moterų ir vyrų.

81,8 proc. 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų, prieš išvykdami iš šalies, nedirbo metus ir ilgiau.