Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kauno fakulteto bendruomenė stojo į kovą su akademijos rektoriumi Eduardu Gabniu dėl fakulteto išlikimo. Pastarasis tikina galvojęs apie Europos Sąjungos milijonus ir norėjęs geriau pasirodyti prieš Švietimo ir mokslo ministeriją.

Rektoriui pakvipo pinigais?

„Kauno fakultetas išaugino visą plejadą žinomų žmonių, todėl padarysiu viską, kad Kaune būtų išsaugotas potencialas, susijęs su muzikos ir menų studijomis“, – nedviprasmišką poziciją išsakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, atvykęs į LMTA Kauno fakultetą susitikti su vadovybe ir bendruomene.

Kalbos apie Kauno fakulteto naikinimą pasklido rugpjūtį, kai švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė „Kauno dienai“ užsiminė, kad LMTA ateityje ketina atsisakyti savo filialo Kaune.

Savo vidinę struktūrą pertvarkančios aukštojo mokslo institucijos gali pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. LMTA rektoriaus E.Gabnio iniciatyva, be akademijos bendruomenės žinios, Švietimo ir mokslo ministerijai buvo pateikta paraiška gauti 9 mln. litų paramą.

Pasklidus gandams apie Kauno fakulteto uždarymą, jo vadovybė raštu kreipėsi į ministeriją. „Paaiškėjo, kad mūsų fakultetas reorganizuojamas, kai kurios katedros integruojamos į Vilnių. Senatas apie restruktūrizaciją nieko nežinojo, todėl norime išgirsti, kas vyksta“, – prasidėjus susitikimui su ministru ir akademijos vadovybe įvardijo Kauno fakulteto dekanas Saulius Gerulis.

Ministras gina fakultetą

Bandymai apeiti akademijos senatą ir Kauno fakulteto vadovybę bei bendruomenę papiktino švietimo ir mokslo ministrą G.Steponavičių.

Jis teigė pradėjęs domėtis situacija, kai ministerijoje buvo užregistruota LMTA paraiška. „Procesas turi vykti atviromis kortomis, o ne taip, kad aš turėčiau įsikišti“, – atvirai akademijos rektoriui rėžė G.Steponavičius. Ministras net kelis kartus pakartojo, kad tokie pasiūlymai turi vykti visos bendruomenės valia.

„Nebuvo svarstomos Kauno fakulteto uždarymo galimybės. Tai bus integracija į muzikos fakultetą“, – bandė aiškinti rektorius E.Gabnys. Tačiau akademijos vadovo paaiškinimą apie tai, kas sugalvota, pilna Kauno fakulteto salė palydėjo juoku ir replikomis. Iki tol slaptai akademijos ir fakulteto perspektyvas kūrusiu rektoriumi nenorėjo tikėti nei į salę susirinkę dėstytojai, nei studentai. „Integruos taip, kad apsiverksime“, – atsiduso viena Kauno fakulteto dėstytoja, Kaune gerai žinoma muzikė.

E.Gabnio aiškinimu, Švietimo ir mokslo ministerijai pateiktoje paraiškoje numatyta siekti sumažinti administravimo aparatą ir išlaidas, o Kauno fakultetą integruoti į Muzikos fakultetą Vilniuje. „Studentų mažinti nenumatyta“, – įtikinėjo akademijos vadovas. Jo teigimu, su akademijos ir Kauno fakulteto bendruomene nesitarta siekiant išvengti užsitęsusių diskusijų, esą buvę labai mažai laiko paraiškai pateikti.

„Rektorius turi teisę ieškoti papildomo finansavimo“, – įrodinėjo E.Gabnys. Jis neslėpė siekio užsitarnauti palankesnį ministerijos požiūrį akademiją dėl to, kad ieškoma papildomų finansavimo šaltinių. Kauno fakultetui akademijos vadovas žadėjo skirti apie 15–20 proc. lėšų iš planuotos gauti 9 mln litų ES paramos.

Rektorius neslėpė pasipiktinimo, kad Kauno fakultetas be jo žinios kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą. E.Gabnys bandė įgelti ministrui, primygtinai siūlydamas perskaityti ministerijai pateiktą paraišką nuo pradžios iki galo, tačiau tokios kalbos G.Steponavičiaus pozicijos nesušvelnino.

„Siekdami kažkokių prielankumo taškų, nuasmeninote čia dirbančius ir besimokančius žmones“, – palaikymą Kauno fakulteto bendruomenei demonstravo ministras.

Maestro paraiškos nematė

E.Gabnio poziciją, kad po pertvarkos Kauno fakultetui bus tik geriau, bandė ginti senato pirmininkas Juozas Antanavičius. „Jei projektas sužlugs, prisiimkite dalį atsakomybės sau“, – kone grasinamai nuskambėjo J.Antanavičiaus kalba. Jis vis kartojo, kad pagrindinis projekto tikslas – kad Kauno fakultetas ne skurstų, o išliktų.

Senato pirmininko siūlymas siekti glaudesnio Kauno ir Vilniaus bendradarbiavimo geriausius dėstytojus siunčiant dėstyti į Vilnių, taip pat sulaukė bendruomenės nepasitenkinimo. Kai kurie dėstytojai įsitikinę, kad tai būtų fakulteto numarinimo pradžia, viską sukoncentruojant Vilniuje.

J.Antanavičius bandė prisidengti ir kitomis žymiomis pavardėmis. Jis tikino, kad ministerijai pateiktos paraiškos turinys senato nariams buvo žinomas. Senato pirmininko teigimu, tam esą pritarė senato nariai Petras Bingelis ir Algimantas Kubiliūnas.

„Sunku rasti bendrą kalbą, kai čia bandoma pasakoti ne taip, kaip buvo iš tikrųjų“, – atsistojęs prieš visą salę prabilo P.Bingelis. Jis prisiminė savo dalyvavimą senato posėdžiuose, kurių darbotvarkėse nebuvo klausimo apie LMTA ar Kauno fakulteto pertvarką. Maestro tikino nematęs jokios medžiagos, kuri galėjo būti pateikta ministerijai.

Pasak P.Bingelio, rektorius senato narius sukvietė rugpjūčio 31-ąją, parodė kažkokias lenteles, kurias pavadino niekinėmis, o paskui buvo paskleista informacija, kad senato nariai pritarė ketinimams integruoti Kauno fakultetą į Vilniaus muzikos fakultetą. „Tai nėra Vilniaus, o visos Lietuvos akademija. Jeigu norite, kad viskas būtų Vilniuje, mums – ne pakeliui. Jeigu jau esame Lietuvos patriotai, tai – ir Kauno“, – savo poziciją išdėstė profesorius.

Vienas Kauno fakulteto atkūrėjų, kompozitorius A.Kubiliūnas, įsitikinęs, kad konfliktas tarp akademijos rektoriaus ir Kauno fakulteto kilo tik dėl to, kad viskas buvo daroma slapta. „Mes 20 metų esame spaudžiami morališkai: tai tas pas mus negerai, tai anas. Nebūtų tiek emocijų dabar, jeigu apie viską būtume žinoję, jeigu būtų tartasi su bendruomene“, – dėl susiklosčiusios situacijos apgailestavo muzikas.

Integracijų jau būta

Ginti Kauno muzikų kalvės stojo ir Kauno valstybinės filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta. Jis nė neabejoja, kad be LMTA Kauno fakulteto nebūtų Kauno simfoninio orkestro, pučiamųjų orkestrų ir gerų muzikos pedagogų periferijoje, gerokai susilpnėtų Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pasak J.Krėpštos, apie 95 proc. Kauno fakulteto absolventų dirba pagal specialybę.

„Jeigu jau kalbame skaičiais, tai valstybei šį fakultetą išlaikyti per metus atsieina 1,6 mln. litų. Ne tokia turtinga Kauno savivaldybė iš savo biudžeto 1,6 mln. litų skiria Kauno simfoniniam orkestrui išlaikyti. Negi restruktūrizacija ir pinigai čia svarbiausia?“ – retoriškai klausė Kauno filharmonijos vadovas.

J.Krėpšta kaip netikusį pavyzdį pateikė sužlugusius bandymus Kauno filharmoniją integruoti į Vilniaus filharmoniją. „Tuomet visa veikla būtų buvusi kaip sovietmečiu: ką atsiuntė iš Vilniaus, tą parodėme. Atsiskyrę konkuruojame su Vilniumi, ieškome geresnių atlikėjų, kelis kartus padidinome pajamas, tapome žinomi ir mėgstami“, – neabejojo J.Krėpšta.

Jis priminė, kad po Antrojo pasaulinio karo visa muzikų profesūra atiteko Vilniui, o idėja atkurti fakultetą Kaune ir gimė siekiant muzikų rengimo potencialą grąžinti į Kauną. „Pertvarkos reikia ir ten pas jus, Vilniuje“, – LMTA rektoriui šyptelėjo J.Krėpšta.

Kasmet po skandalą

Pernai rugsėjį pasklido gandai, kad Vilniaus universitetas ketina uždaryti Kauno humanitarinių mokslų fakultetą (VU KHF), nes taip pat siekė gauti ES fondų paramą vidaus pertvarkai. Po to, kai senate aptarta galimybė teikti paraišką Švietimo ir mokslo ministerijai, apie galimas pertvarkas prabilta viešai. Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka taip pat tikino neketinantis uždaryti fakulteto Kaune, tačiau projekte buvo numatyta jį pertvarkyti į Mokymosi visą gyvenimą centrą ir Tarptautinę verslo mokyklą. Universitetas pertvarkai tikėjosi gauti 20 mln. litų ES paramos.

Fakulteto bendruomenei stojus ginti savo pozicijų, paraiška ministerijai nebuvo pateikta. Ministras G.Steponavičius tuomet teigė nesikišantis į universitetų pertvarkas. „VU KHF uždarymas buvo tik gandai, nes Švietimo ir mokslo ministerijai paraiška projektui nebuvo pateikta. Dabar esame gavę ir užregistravę LMTA paraišką pertvarkyti struktūrą, todėl ir sureagavau“, – penktadienį po susitikimo su LMTA Kauno fakulteto bendruomene sakė G.Steponavičius.

Rita Bieliauskaitė, LMTA Kauno fakulteto studentų atstovybės pirmininkė:

Projektas, kurį rektorius pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai, nebuvo svarstytas senate. Mes, kaip studentų atstovai, dalyvavome posėdyje, bet apie tai kalbos nebuvo. Numatyta, kad 2012 m. Kauno fakulteto neturėtų būti. Mes vienareikšmiškai įsitikinę, kad jis privalo likti. Rektorius taip ir neatsakė į klausimą, kodėl projektas slepiamas nuo studentų.

Portalas atlieka skaitytojų apklausą. Kviečiame išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu.