Antradienį Vilniaus Rotušės aikštėje vyko Europos kalbų diena. Susirinkusieji turėjo galimybę susipažinti su galimybėmis mokytis užsienio kalbų. Kai kurie miestiečiai kėlė ir gimtosios kalbos problemas.

Pramogos: Europos kalbų dienos renginyje Rotušės aikštėje netrūko įvairių atrakcijų – dauguma jų buvo skirtos kalbų besimokantiems moksleiviams.

Žaisminga programa

Per sostinės centre vykusią Europos kalbų dieną savo veiklą pristatė įvairios Lietuvoje veikiančios užsienio organizacijos ir dešimt Lietuvoje įsikūrusių ambasadų. Tarp jų buvo ne tik Europos šalių atstovai – mokytis užsienio kalbų kvietė ir Japonijos ambasada.

Šventėje vyko interaktyvus žaidimas-viktorina "Kalbirintas. Didžiojo lobio misija". Teatralizuoto žaidimo personažams įveikti penkiolika užduočių padėjo Rotušės aikštėje susirinkę žmonės.

Renginys sutraukė daug Vilniaus moksleivių. Jie noriai dalyvavo pasiūlytuose žaidimuose ir domėjosi užsienio kalbomis.

Kalbų dienos programos pabaigoje šventės dalyvių laukė Donato Montvydo koncertas.

Pavojaus neįžvelgia

Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigė, kad tokia diena yra svarbi skatinant lietuvius tobulėti. "Atviroje valstybėje svarbu ne tik stiprinti savo kultūrą ir kalbą, bet ir būti atviriems bei norintiems tobulėti. Esame tarp lyderių Europoje – 90 proc. mūsų žmonių susikalba bent viena užsienio kalba. Manau, kad tai yra pranašumas", – sakė jis.

Ministro manymu, užsienio kalbų mokymasis nesukelia pavojaus valstybinei kalbai: "Kitų kalbų mokymasis gali vykti nenustumiant į šalį gimtosios. Nedidelės valstybės turi pranašumą, kai jos geba kalbėti ne tik savo valstybine, bet ir kitomis kalbomis."

ES siekiama, kad jos piliečiai kalbėtų bent dviem užsienio kalbomis. Lietuvoje šio tikslo siekiama tiesiogiai – moksleivius mokant dviejų užsienio kalbų. Pirmosios užsienio kalbos mokyklose pradedama mokyti antroje klasėje, antrosios – šeštoje.

Kenkia gimtajai kalbai?

Rugsėjo pradžioje didelio atgarsio sulaukė patvirtinta naujoji stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka. Pagal ją ypatinga svarba stojant į universitetus ir kolegijas suteikiama užsienio kalbai. Viešą laišką išplatinę žinomi lituanistai būgštavo, kad naujoji tvarka pažeidžia ES daugiakalbystės principą.

G.Steponavičius teigė, kad lietuvių kalba nepraras svarbos. "Stojant į aukštąsias mokyklas didžiausias svoris, 40 proc., išlieka valstybinei, tai yra lietuvių kalbai, – sakė jis. – Kita vertus, aš suprantu, kad aukštasis mokslas tampa vis labiau tarptautinis. Atvyksta dėstytojų iš užsienio, daug literatūros užsienio kalbomis. Vienos užsienio kalbos mokėjimas ne įstojus, o jau stojant yra svarbus aspektas."

Ministro manymu, dauguma Lietuvos jaunimo sugeba komunikuoti užsienio kalbomis. "Kai kam galbūt tai nebus džiugi naujiena, bet tikiuosi, kad tai nebus didelis stresas", – sakė jis.