Mėnesiu anksčiau nei įprastai – gegužės 13-ąją – sostinėje prasidės kasmetis renginys Vilniaus festivalis. Nors sumažėjęs, bet orus. Kitaip nei po jo einantys, kuriems gresia net išnykti.

Tradicinė forma

Koncertų skaičiumi festivalio programa šiemet gerokai kuklesnė. Tradiciškai festivalis klasikinės muzikos gurmanams pateikdavo 13–15 koncertų. Šįkart – vos šešis.

Atsisakyta programos grietinėle vadinamo džiazo vakaro, kai publikai būdavo pristatomas legendinis džiazo solistas ar ansamblis. Festivalio organizatoriai neužsakė lietuvių kompozitoriaus kūrinio premjeros.

"Grįžome į tradicinę formą, bet festivalis niekada ir nepretendavo į renginių gausą", – per festivalio programos pristatymą vakar kalbėjo Vilniaus festivalio vadovas Gintautas Kėvišas.

Šiųmečio festivalio renginių sumažėjo dėl objektyvių priežasčių – finansavimas iš miesto biudžeto kol kas lygus nuliui, atėjus sunkmečiui išsibarstė ir rėmėjai.

Pasaulinė premjera

Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės teigimu, festivalio biudžetas šiemet siekia 1,2 mln. litų. Tai beveik triskart mažiau nei anksčiau. Tačiau stengiamasi, kad net suveržti diržai nesukliudytų paįvairinti sostinės kultūrinio gyvenimo.

Gegužės 13–29 d. vyksiančio Vilniaus festivalio renginiai dėmesį sutelks į filharmoninėse terpėse ir klasikinės muzikos festivaliuose įsigalėjusias kultūros formas, pagrindines sroves, įspūdingus partitūrų interpretatorius. Festivalio programa skiriama "Vilniui – 2009-ųjų Europos kultūros sostinei" (VEKS).

Festivalio įžanginiame renginyje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertuos Londono simfoninis orkestras su dirigentu Valerijumi Gergijevu priešakyje. Skambės pasaulinė premjera – VEKS užsakymu sukurta Rodiono Ščedrino simfoninė freska "Lietuviška sakmė". Šiam projektui Kultūros ministerija skyrė 465 tūkst. litų.

Kritikai ne kartą atkreipė dėmesį, kad energingasis V.Gergijevas ypač sužydi diriguodamas rusų klasikų repertuarą. Vilniaus koncerto programoje kaip tik skambės Igorio Stravinskio, Sergejaus Rachmaninovo partitūros.

V.Urmana – festivalio perlas

Vilniaus festivalis pristatys keturis orkestro muzikos vakarus ir dvi kamerines programas. Koncertuose skambės europietiška klasikinė muzika: nuo Georgo Friedricho Händelio oratorijos "Mesijas" iki tik prieš keletą mėnesių atlikto premjerinio Krzysztofo Pendereckio kūrinio – Styginių kvarteto Nr. 3.

Į festivalį pakviesti įsitvirtinę klasikinio repertuaro specialistai. Viešės Bambergo simfoninio orkestro choras ir jo dirigentas Rolfas Beckas, Los Romeros kvartetas "Karališkoji gitaros šeima", Šanchajaus kvartetas iš Kinijos. Pianistė Mūza Rubackytė atliks ypatingą Liudwigo van Beethoveno fortepijoninio koncerto versiją su styginiu kvintetu.

Tačiau ryškiausia festivalio puošmena organizatoriai vadina primadoną Violetą Urmaną, su tenoru iš Italijos Alfredo Nigro pasirodysiančią festivalio uždarymo dieną.

"Nors festivalio programa trumpesnė, ji vis tiek įspūdinga ir turtinga. Kompozitoriai, kurių kūriniai bus atliekami, Chistophas Willibaldas Gluckas, Liugi Cherubini, Hectoras Berliozas, yra tokie patys reti svečiai mūsų koncertų salėse kaip ir pati V.Urmana. Todėl susitikimas su Violeta ir Alfredu bus įdomus tuo, kad jie atliks ne nugrotus, nudainuotus kūrinius, bet itin retai skambančius, atitinkančius išskirtinių muzikos gurmanų skonį", – kalbėjo baigiamojo festivalio koncerto dirigentas Modestas Pitrėnas.

Triskart nurėžtas biudžetas

Nacionalinės premijos laureatas pianistas Petras Geniušas įsitikinęs, kad festivaliai atkreipia žmonių dėmesį į klasiką: jie didesni, labiau reklamuojami, todėl pastebimesni nei pavieniai koncertai.

"Festivaliai atlieka didelį darbą, ugdydami žmonių skonį. Pabuvę festivaliuose, žmonės pamilsta muziką ir vėliau lankosi įvairių kitų atlikėjų koncertuose", – neabejojo P.Geniušas.

Tačiau festivalių šiemet Vilniuje greičiausiai bus mažiau arba jie smarkiai sutrumpės.

Viešoji įstaiga "Vilniaus festivaliai", vienijanti 10 įvairių krypčių meno renginių sostinėje, jiems visiems įgyvendinti iš Vilniaus miesto biudžeto gavo 800 tūkst. litų. Pernai įstaigos finansavimas siekė 2,1 mln. litų.

Įstaigos vadovas Remigijus Merkelys tokį biudžeto kirtimą vadina drastišku. R.Prusevičienė – siekiu įstaigą diskredituoti ar net sunaikinti. "Su tokiais pinigais mes nieko negalime suorganizuoti, atidavus festivalių skolas pinigų teliktų gerai aparatūrai vienam renginiui išsinuomoti", – palygino R.Prusevičienė.

Ieškos papildomo milijono

Dėl beveik triskart nurėžto biudžeto rudenį greičiausiai iš viso nešurmuliuos tradicinės "Sostinės dienos". Ant plauko pakibę ir kiti, ypač antroje metų pusėje vykstantys, festivaliai – "Gaida", "Sirenos", "Banchetto Musicale" ir panašiai. Manoma, kad kai kurie festivaliai susitrauks iki vienos dienos.

"Organizatoriai turėtų sumažinti savo ambicijas ir rengti kuklesnius, vadinkime, krizinius festivalius", – patarė Vilniaus mero pavaduotojas Gintautas Babravičius.

Visiems festivaliams jis siūlo biudžetus susimažinti iki 30 proc. Rudenį perskirstant miesto iždą esą bus bandoma rasti papildomą 1 mln. litų.

Buvęs Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas, o dabar vicemeras Vidmantas Martikonis atmetė įtarimus, kad finansavimas "Vilniaus festivaliams" nurėžtas nepagrįstai. "Visiems reikės spaustis ir nieko čia nepadarysi", – aiškino jis.

Tačiau G.Babravičius pripažino, kad "Vilniaus festivaliai" – vieninteliai, kuriems lėšos nupjautos triskart. "Tai išplaukia iš buvusios daugumos politinės valios", – sakė jis.

Mindaugas Urbaitis, kompozitorius

Nepaisant sumažėjusios apimties, visos Vilniaus festivalio generalinės linijos išlaikytos. Festivalis į vieną vietą sukviečia mums pažįstamus ir pasiilgtus atlikėjus: juk ne per dažnai girdime V.Urmaną ar M.Rubackytę.

Festivalis vilniečiams duoda tą patį, ką panašūs renginiai kituose pasaulio didmiesčiuose. Tai galimybė susipažinti su žymiausiais pasaulio atlikėjais, išgirsti naujai interpretuojamą klasikinę arba visai negirdėtą muziką. Vilnius pastatomas tarp miestų, kuriuose skamba pačių geriausių atlikėjų muzika. Tai galimybė tą muziką išgirsti neišvykstant iš namų. Juk gali būti Londone, bet į Londono simfoninį orkestrą nepatekti arba nenueiti.