Šiuolaikinio meno idėjas propaguojanti, sostinėje įsikūrusi "Fluxus ministerija" gegužės 23 d. minės pirmąjį oficialaus darbo mėnesį. Kokie čia dirbančių ir netgi gyvenančių menininkų darbo rezultatai?

Akistata su "Fluxus" krikštatėviu

11 val., Gedimino prospektas. 27-uoju numeriu pažymėtas namas ilgiausioje senamiesčio gatvėje iš kitų pastatų išsiskiria iš tolo. Praeivių akį traukia virš įėjimo į pastatą, kuriame anksčiau veikė Sveikatos apsaugos ministerija, kabantis didžiulis užrašas "Fluxus ministerija". Šalia užrašo – vyro su akiniais nuotrauka. Atrodo, kad jis įdėmiai stebi praeinančius Gedimino prospektu.

"Tai Jurgis Mačiūnas. Jis buvo "Fluxus" meno srovės iniciatorius ir subūrė kelias dešimtis menininkų iš viso pasaulio veikti kartu", – sakė "Fluxus ministerijos" vicekancleris Edgaras Stanišauskas.

Prie įėjimo į pastatą su E.Stanišausku kalbant apie esamus ir būsimus ministerijos renginius, laukan išskuba tapytu paveikslu nešinas jaunuolis. Prieš sėsdamas ant dviračio, žurnalistams paduoda kvietimą į kitą savaitę čia prasidėsiančius nemokamus renginius, kurių pavadinimas lietuvių ir anglų kalbomis neleidžia sudvejoti, kad turime reikalų su šiuolaikinio meno atstovais. "Vaistinė. Tarpdisciplininio meno jaunų kūrėjų paroda", – skelbia skrajutė.

"Fluxus ministerijos" "darbuotojai" patikina, kad geriausia čia apsilankyti dienai baigiantis – tada pastate daugiausia žmonių. "Menininkai juk dažniausiai kuria vakare arba naktį. Dieną jie čia atsiranda kiek vėliau", – nurodo E.Stanišauskas.

Slėptuvėje nuo karo – kinas

Sunkias metalines duris rūsyje puošia užrašas anglų kalba "Atomspace". Anksčiau čia buvo slėptuvė branduolinio karo atveju.

Dabar buvusioje slėptuvėje visi "Fluxus ministerijos" lankytojai nemokamai gali žiūrėti Jono Meko ir kai kurių kitų netradicinio kino kūrėjų filmus – tam pastatyti televizoriai ir paruoštos ausinės.

Kitoje rūsio patalpoje veikia Baltarusijos ir Lietuvos autorių 1985–1991 m. sukurtų plakatų paroda "Perestroikai 25". Atrodo, jau tada kūrėjai nevengė pasišaipyti iš tuometės santvarkos ar ankstesnių sovietų ideologų – viename plakate pavaizduotas peilis geriau įsižiūrėjus virsta Stalino veidu.

Sovietinę praeitį primena ir rūsyje tebestovintis rankiniu būdu veikiantis oro kondicionierius – norint pravėdinti patalpas reikėdavo pasitelkti sukamą rankeną. Šis eksponatas, kaip patikina administracijos atstovai, labai populiarus tarp lankytojų – dažnas nusileidęs į rūsį apžiūrėti ten veikiančių parodų nori išmėginti, kaip veikia šiuolaikinio kondicionieriaus protėvis.

Rengia netikėtą pasirodymą

Keliuose anksčiau valdininkams priklausiusiuose kabinetuose šiuo metu įsikūrę menininkai. Vienas duris atveria Saulė Jonušaitytė, profesionali fotografė.

Mergina jau kurį laiką gyvena ir kuria "Fluxus ministerijoje". Šis pastatas ir jos gimtieji namai Tauragėje – dvi vietos, kuriuose pastaruoju metu dažniausiai galima sutikti kūrėją.

Birželio pradžioje S.Jonušaitytė lankytojų teismui rengia nemokamą pasirodymą, kurio sako nežinanti, kaip tiksliai apibūdinti. "Pasirodymas vadinsis "Sapnas". Surinkau skirtingus žmones, kurie norėjo kartu kurti, tarp jų ir muzikantus. Kas bus per pasirodymą? Tai bus dekoracijos, vaizdas, šviesos, teatras. Padarysim vieną veikalą", – kalba kūrėja, tačiau daugiau apie birželio 4 d. vyksiantį renginį nepasakojo, o pakvietė apsilankyti.

Ateityje mergina ketina surengti žmonių portretų parodą, kurios objektas – paprasti vilniečiai. "Pasiūlysiu žmonėms ateiti ir nemokamai pas mane nusifotografuoti. Žmonės gaus nemokamą savo portreto nuotrauką, tačiau su sąlyga, kad jų nuotraukas galėsiu panaudoti savo parodoje", – savo ateities planais dalijasi profesionali fotografė.

Iš šiukšlių gamins baldus

Kitame kabinete darbuojasi du Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantūroje architektūrą studijuojantys vaikinai. Ant pačių pagaminto darbo stalo – popierinis Vilniaus Naujamiesčio pietinės dalies projektas, pieštukai, įjungti kompiuteriai.

Vaikinų planuose – iš įvairiausių atliekų, nenaudojamų daiktų "Fluxus ministerijoje" padaryti įdomių, netradicinių baldų, kad lankytojai turėtų kur prisėsti.

"Tarkim, būna iš siuvyklų atliekų – kartoninių tūbų, iš jų galima pagaminti įdomių baldų. Be to, palėpėje yra visokių šiukšlių, iš jų irgi galima padaryti įvairiausių įmantrių baldų", – pasakoja Julius.

Ateities miesto laboratorija

Pastato palėpėje netrukus turi įsikurti vadinamoji Ateities miesto laboratorija. Statybinės medžiagos, keli stalai išduoda, kad ateityje čia taip pat turėtų būti dirbama.

"Fluxus ministerijos" vicekancleris E.Stanišauskas patikina, kad šiose patalpose įsikurs mokslus bebaigią studentai, kurie sieks mokslo metais įgytas žinias pritaikyti praktikoje.

"Čia dirbs urbanistai, architektai, dizaineriai, grupė "1+1=3", iš kelių nenaudojamų daiktų pagaminanti baldus, lentynas ar statulas. Visi kartu jie bandys spręsti miestui aktualias problemas, pavyzdžiui, girdėjau apie jų planus dėl Lukiškių aikštės projekto, idėjas dėl kelio ženklų", – pasakoja E.Stanišauskas ir priduria, kad palėpėje ketina darbuotis daugiau nei 20 jaunų žmonių.

Vaikino tvirtinimu, studentai sieks įgyvendinti įvairius bendrus projektus. "Įvairių sričių mokslo atstovai – architektai, urbanistai, dizaineriai – susės prie bendro stalo ir bandys sukurti miestui naudingus dalykus, kuriais ateityje galbūt pasinaudos ir Vilniaus miesto savivaldybė", – sakė vicekancleris.

Darbui reikalingas priemones jaunimas susiveža pats – jokio papildomo finansavimo iš šalies jauni žmonės negauna.

Kaimynus erzina triukšmas

"Fluxus ministerijos" kaimynyste nepatenkinti kai kurie aplinkiniuose namuose gyvenantys žmonės, šie tikina, kad iš pastato savaitgalio vakarais sklindanti garsi muzika neleidžia jiems ramiai gyventi.

"Fluxus ministerijos" vicekancleris E.Stanišauskas dienraščiui sakė, kad šiuo metu ieškoma būdų, kaip spręsti garso izoliacijos problemas. Jo teigimu, dabar visi koncertai vyksta pirmame aukšte, nes iš šio aukšto garsas nenuaidi toli.

Jis tikino po to, kai buvo atidaryta "Fluxus ministerija", bendravęs su viena A.Jakšto gatvės gyventoja. "Nuo to laiko mes aukštutiniuose aukštuose neorganizuojame skambių koncertų, kad netrukdytume kaimynų, tarp kurių yra garbingo amžiaus ir negalią turinčių žmonių", – patikino E.Stanišauskas ir paprašė galimybės per spaudą atsiprašyti dėl garsių koncertų anksčiau nepasitenkinimą išreiškusių kaimynų.