Kol dauguma Kauno tvirtovei priklausiusių fortų griūva ir kelia grėsmę aplinkiniams, privatizuotame VII forte kuriasi vienos Kauno bendrovės biuras.
Tualete autentikos neliko
"Lengviau pastatyti naują pastatą, negu čia ką nors padaryti", – pastebėjo viešosios įstaigos "Karo paveldo centras" direktorius Vladimiras Orlovas. Anot jo, VII fortas dabar yra puikus pavyzdys, kad tinkamai sutvarkytas objektas gali tarnauti bet kam.
Šviesūs, erdvūs kabinetai, modernios posėdžių patalpos, kilimine danga iškloti koridoriai – modernaus biuro interjeras. Jeigu ne skliautuotos lubos ir kai kurios caro laikus menančios detalės, užsimirštum, kad esi viename Kauno tvirtovės fortų. Tokį vaizdą išvydę savivaldybės darbo grupės "Kauno tvirtovės objektų pritaikymo visuomenės poreikiams programai parengti" nariai gerokai nustebo.
VII fortas privatizuotas šiemet. Jo būklė buvo gana nebloga, nes statinius prižiūrėjo čia buvę Krašto apsaugo savanorių pajėgų kariškiai. Per gana trumpą laiką sutvarkyta dalis kareivinių patalpų. Jose įsikūrė vienos Kauno bendrovės administracija.
"Sienos negręžtos, niekas neardyta. Komunikacijų klausimas išspręstas labai originaliai", – džiaugėsi Karo paveldo centro vadovas. Kadangi forto kareivinėse grindys buvo likusios nuo sovietmečio, jas išardžius, komunikacijos nutiestos po grindimis. Savanorių pajėgos buvo įrengusios elektros instaliaciją ant kareivinių fasado. Dabar kabeliai nuardomi, kad nedarkytų vaizdo.
Viduje kabeliams ir laidams nutiesti panaudotos siauros vėdinimo galerijos, kurios atliko ir forto apsaugos nuo sprogimo smūgio funkciją. Grindyse įrengtos grūdinto stiklo plokštės atveria požeminį forto ventiliacinių kanalų vaizdą.
"Nepažeistas patalpų tūris, nes stiklinės pertvaros leidžia matyti visą erdvę, skliautuotas lubas", – rodė V.Orlovas. Ten, kur reikėjo atskirtų erdvių, įrengtos greitai išardomos pertvaros.
"Tai pirmasis mūrinis fortas, kuriame įrengtas šiuolaikinis tualetas. Anų laikų sanitarijos reikalavimai kareiviams buvo kitokie negu dabar, todėl palikus autentišką sanitarinį mazgą būtų šiek tiek nejauku", – juokėsi V.Orlovas.
Trys tonos šiukšlių
Vidiniame forto kieme su istoriniais fasadais numatyta įrengti kamerinę erdvę įvairiems renginiams. Tikimasi atkurti senąjį kiemelio grindinį, kuris dabar paslėptas po žemių ir asfalto sluoksniu, šlaituose pastatyti suoliukus žiūrovams.
Neabejotinai istorinės ekspozicijos vieta taps niša, kurioje, kaip spėjama, buvo šaudomi žmonės. Tai liudija gausiai kulkų suvarpytos sienos. Manoma, kad kita žudynių vieta buvo kareivinių kieme. "Palaikų buvimo vieta niekada nebuvo akcentuojama. Tai svarbu, nes ką nors planuojant norisi žinoti, ar po žeme nėra žmonių kaulų", – sakė V.Orlovas.
Istorikai apgailestauja, kad prieš kelerius metus neliko vienintelio šių dienų sulaukusio Kauno tvirtovės medinio pastato – VII forto komendanto namo. "Jis trukdė statyti du naujus daugiaaukščius, tad netrukus paslaptingomis aplinkybėmis užsidegė. Liko tik pamatai ir laiptai", – neslėpė apmaudo fortų specialistas.
Daugybę paslapčių slepia gilūs fortų šuliniai. Vienas tokių VII forte buvo maisto sandėlyje. Neabejojama, kad įvairiais laikotarpiais kariškiai juose palaidodavo nebereikalingus ginklus, šaudmenis.
"Buvo bandymų valyti šitą šulinį. Pasiekus apie 30 m gylį, paaiškėjo, kad turima įranga neužtikrina dirbančių žmonių saugumo leidžiantis gilyn, todėl saugumo sumetimais šis šulinys užpiltas. Kas slepiasi tokiuose fortų šuliniuose, niekas negali atsakyti", – pasakojo V.Orlovas.
Buvęs centrinio įvažiavimo į fortą kelias ne vienus metus buvo apsemtas vandens. Iš išorės tai atrodė gražus vandens telkinys, tačiau narų žvalgymai parodė, kad ten – didžiulis sąvartynas. Vien sovietinių sunkvežimių detalių išvežta apie tris tonas. Išvalius teritoriją rastos senojo grindinio liekanos. Neabejojama, kad centrinio įvažiavimo kelio atkurti jau nepavyks. Tiesiai prieš jį sovietmečiu pastatyta katilinė su kaminu.
Kitur vaizdas nekoks
VI forte, kur ketinama įrengti karo technikos muziejų, vaizdas gerokai liūdnesnis. Pasak V.Orlovo, čia laiką leidžia įvairūs žmonės. Vaikai ir paaugliai išlikusiuose statiniuose gana dažnai padega senas padangas, todėl viskas pajuodę nuo dūmų. Kol kas Valstybės turto fondui priklausantis objektas nėra saugomas. Čia tik retkarčiais pravažiuoja saugos ekipažas.
"Kai VI fortas bus perduotas savivaldybei, mūsų pareiga bus pasirūpinti jo apsauga. Patys nepajėgsime. Prašysime kariuomenės pagalbos", – vylėsi vicemeras Rimantas Mikaitis.
"Nors fortą gerokai apgadino sovietų kariai ir gamta, čia tikrai dar yra ką saugoti. Daugiausia žalos šiems statiniams daro medžių šaknys", – įsitikinęs V.Orlovas. Tai ypač akivaizdu V forte.
V fortą dabar savo iniciatyva prižiūri dažasvydžio klubas "Legionas". Kai kur medžiai išgenėti, tačiau akivaizdu, kad bet kurią akimirką kai kurie statiniai gali tiesiog sugriūti. "Vaizdas kasmet akivaizdžiai blogėja. Nekalta žolytė ardo geriau už mokamus statybininkus", – niūriai juokavo Karo paveldo centro vadovas.
"Rengiama programa, kaip išsaugoti ir pritaikyti visuomenės poreikiams tvirtovės objektus. Smagu, kad galime būti ramūs dėl privataus tapusio VII forto – jis tikrai gerose rankose", – sakė R.Mikaitis.
Kauno tvirtovė pastatyta dar XIX a. pabaigoje Rusijos caro Aleksandro II sprendimu. Miestas buvęs apjuostas aštuonių fortų gynybos žiedu. Tarp jų įrengtos baterijos. XX a. pradžioje buvo pradėtos ir antrojo gynybos žiedo statybos, tačiau iš trylikos numatytų fortų buvo baigta tik IX forto statyba. Dabar šis fortas priklauso Kultūros ministerijai, jame veikia holokausto aukų muziejus.
Naujausi komentarai