Šiandien pristatomos kandidatės į titulą „Metų kaunietė 2012“ atstovauja skirtingiems amžiaus tarpsniams, tačiau jų veikla tik patvirtina, kad atjauta ir atsakomybė už esantįjį šalia – moters prigimtyje.

Karolina Puidaitė (29 metai)

„Labdaros ir paramos fondo “Maisto bankas„ Kauno padalinio vadovė Karolina savo entuziazmu užkrečia ir suburia savanorius, be kurių padalinio darbas neįmanomas. Jos ir suburtos komandos nuveikti darbai praskaidrina, nudžiugina, pasotina nesuskaičiuojamas kauniečių šeimas. Ypač džiugu, kad toks jaunas žmogus pilnas ryžto geriems darbams ir atjautos, kuri taip reikalinga šiuo laikotarpiu“, – gyrė K.Puidaitę skaitytojai.

Pati kandidatė teigė, kad dirbant tokį darbą darbo valandos neskaičiuojamos, darbo krūvis dažnai neprognozuojamas. Savo veiklos ji nevadina auka. „Man patinka ši veikla. Ji yra labai prasminga. Net trims žmonėms iš 10 mūsų pagalba yra gyvybiškai svarbi“, – kalbėjo K.Puidaitė.

Kaunietė ypač gyrė „Maisto banko“ savanorius, kurie taip pat dirba neskaičiuodami laiko ir jėgų. „Jie daug mokosi ir viską, ką daro, daro iš širdies. Todėl ir visuomenė mumis pasitiki“, – dėkojo Kauno padalinio vadovė.

„Maisto bankas“ – tai labdaros ir paramos fondas, renkantis paramą maistu ir dalijantis ją nepasiturinčiais žmonėmis besirūpinančioms organizacijoms.

Gražina Siderevičienė (68 metai)

Kauno aklųjų ir silpnaregių centro (KASC) kultūros renginių organizatorė, mėgėjų meno kolektyvų koordinatorė G.Siderevičienė prasmingiausia savo veikla vadina žmonių meninių gebėjimų lavinimą.

„Pamatę, kiek daug žmonių susirenka į mūsų renginius, patys nustebome“, – sakė kaunietė. Ji džiaugėsi, kad, KASC duris atvėrus visiems norintiesiems, koncertai, kiti renginiai visuomet vyksta pilnutėlėje salėje.

„Pavyzdžiui, į Dzūkų šventę susirinko žmonių iš visos Kauno apskrities. Be koncertų, labai populiarios ir pasakininkų, kitos šventės, vakaronės. Taip skatinama didesnė aklųjų ir silpnaregių integracija į visuomenę, lengviau prisikviesti ir atlikėjus, menininkus“, – kalbėjo G.Siderevičienė.

Skaitytojai šią moterį gyrė už jos įdomius organizuojamus susitikimus, pažintis su renginius su lietuviška ir užsienio kultūra, dainomis ir eilėmis, už rašomas knygas. „Ji yra mylima, gerbiama už optimizmą, nuoširdumą bendraujant su aklaisiais ir silpnaregiais, jų artimaisiais ir pagalbą jiems“, – dėkojo skaitytojai.

Gražina Lekavičienė (55 metai)

Kauno kelių policijos valdybos specialistė yra išgelbėjusi ne vieno vaiko ir suaugusiojo gyvybę. Ne tiesiogiai juos ištraukdama iš po automobilio ratų, o pasakodama, diskutuodama apie saugų elgesį kelyje.

Ypač daug dėmesio ji skiria vaikams, senjorams, neįgaliesiems. „Savo saugumu kelyje turi pasirūpinti kiekvienas, tačiau mano pareiga – priminti, patarti žmonėms, kad saugotų savo ir kitų gyvybę keliuose. Šis darbas man – ne tik pareiga, bet ir visas gyvenimas, nes jam atiduodu visą širdį“, – sako Gražina.

Pareigūnė su kolegomis juokauja, kad ji nebūtų ji, jeigu, pamačiusi Kelių eismo taisyklių pažeidėją net ir ne tarnybos metu, nesudrausmintų jo. Kartą jai teko sulaikyti neblaivų, pavojingai manevruojantį vairuotoją. Pareigūnė nuolat automobilyje vežiojasi atšvaitus, kad galėtų juos užsegti tamsoje be atšvaitų einantiems pėstiesiems. „Net ir viena išgelbėta gyvybė yra labai daug“, – įsitikinusi G.Lekavičienė.

„Norėtųsi, kad Kaunas garsėtų kaip kultūringų vairuotojų miestas, kur visus lydėtų tarpusavio supratimas, pagarba vienas kitam, kad kiekvienas jaustųsi saugus kelyje“, – sako pareigūnė.

Ypač daug dėmesio ji skiria išvykoms į mokyklas, vaikų darželius. „Jeigu nuo mažens vaikai gaus informacijos, įgūdžių, kaip elgtis kelyje būnant pėsčiuoju, vairuotoju, kaip ir kodėl elgtis negalima, jie užaugs kultūringais ir drausmingais eismo dalyviais“, – įsitikinusi G.Lekavičienė, todėl nuolat aktyviai organizuoja moksleiviams prevencines akcijas, saugaus elgesio kelyje pamokas, įvairius konkursus ir renginius.

Nuolat bendraudama su senjorais, pareigūnė pastebi, kad vyresnio amžiaus žmones tenka įtikinėti, kaip svarbu savo saugumu kelyje rūpintis ir patiems, nes prieš įstatymą ir greitai atvažiuojantį automobilį visi yra lygūs.

„Neseniai organizavome saugaus eismo pamokas senjorams, per kurias vairavimo mokyklose visiems norintiesiems rodėme nufilmuotas avaringiausias Kaune esančias sankryžas, priminėme vairavimo ypatumus. Senjorai dėkojo už rūpestį jais“, – pasakojo specialistė.

Automobiliai pareigūnę lydi nuo vaikystės, nes tėtis ir brolis vairavo krovininius automobilius, todėl ir Gražina, turinti technikos mechanikės specialybę, sunkvežimį išmoko vairuoti vos sulaukusi 14 metų.

Meilė Minkauskienė (41 metai)

Docentė, Kauno klinikų Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos skyriaus vadovė šiemet sausį su kolegomis atliko neeilinę operaciją. Rizikuodama savo sveikata ir gyvybe gelbėjo AIDS ir tuberkulioze sirgusios gimdyvės kūdikį.

„Įtemptų ir stresinių situacijų patiriame kasdien. Jos yra mūsų darbo kasdienybė, – neslėpė medikė. – Bijome infekcijos, bijome sužalojimo, kai susiduriame su agresyviomis ligonėmis, jaudinamės, nes bijome suklysti, pakenkti ir mažam, ir dideliam pacientui. Vis dėlto, jeigu dirbame tokį darbą, vadinasi, adrenalino mums trūksta, mums jo reikia.“

Neišgelbėtų pacientų istorijos, pasak M.Minkauskienės, ilgam įsirėžia atmintin. „Apie juos galvojame dieną ir naktį. Nemiegame, nerimaujame, kalbame“, – pasakojo gydytoja, turinti 15 metų darbo patirtį.

Išgelbėtų pacientų ji nebandė skaičiuoti. „Išgyventi žmonėms padedame ne tik mes, bet yra ir aukštesnės jėgos, sėkmė“, – pastebėjo M.Minkauskienė.

Pasiteiravus apie gerąsias akimirkas, gydytoja jas apibūdino taip: „Niekada nekopiau į kalną, bet jausmas, ko gero, panašus. Euforija ir džiaugsmas, kad viskas baigėsi sėkmingai, kad teisingai pasielgiau toje situacijoje, kad matai laimingą mamą ir laimingą vaikelį.“