G. Nausėda sveikina Vilnių: švęsti leidžia drąsūs vizionieriški sprendimai

Trečiadienį išplatintame sveikinime G. Nausėda akcentavo, kad prieš 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas laiškais iš „mūsų miesto Vilniaus“ nubrėžė šalies kryptį šimtmečiams į priekį.

Jis akcentavo, kad Vilnius buvo pristatytas kaip sostinė vakarietiškos valstybės, priėmusios skirtingo tikėjimo žmones, o pati sausio 25-oji įsirėžė „ne tik į Vilniaus, bet ir į visos šalies bei Europos istoriją kaip ryški Lietuvos valstybingumo raidos ir veržlios ambicijos žymė“.

„Gediminas pasirinko Vilnių Lietuvos ekonominio, socialinio ir kultūrinio modernėjimo programos ašimi, atverdamas šalies žemę „kiekvienam geros valios žmogui“. Atvirumas, pagarba ir dialogo kultūra tapo mus, per amžius laisvę mylinčius žmones, apibrėžiančiomis vertybėmis. Ir didžiausios priespaudos metais neužmiršome šių tautos, kaip pilietinės bendrijos, suverenumą nusakiusių esmių. Ir šviesiausiomis dienomis vertinome galimybę savarankiškai tęsti savąją istoriją bei kurti ateities pasakojimus“, – teigė G. Nausėda.

Švęskime Vilnių, švęskime Lietuvą – laisvų, orių ir drąsių žmonių bendriją!

„Istorijos tėkmėje priimti drąsūs, vizionieriški, išskirtinę geopolitinę nuovoką rodantys sprendimai šiandien mums leidžia ne tik švęsti Vilnių, bet ir dar kartą įsitikinti Lietuvos galia, kuri skleidžiasi Vilniuje ir per Vilnių“ – tvirtino prezidentas.

Jis taip pat pabrėžė, kad šiandieninis Vilnius yra „veržliai tekančios universitetų, literatūros ir menų, ekonominio ir politinio veikimo laisvės ir bendruomeniškumo raiškos miestas“. G. Nausėda ragino atsiliepti vilniečius darbais „ne tik dėl didingos ir turtingos mūsų miesto ir šalies istorijos, bet ir dėl saugios bei kūrybingos mūsų ainių ateities“.

„Švęskime Vilnių, švęskime Lietuvą – laisvų, orių ir drąsių žmonių bendriją!“ – sveikinime kvietė šalies vadovas.

1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Europai.

Minėtu laišku pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.