Nusitrynusios eismo juostos, nepažymėtos pėsčiųjų perėjos – įprastas vaizdelis Kauno gatvėse. Iš beveik pusantro tūkstančio gatvių komunalininkų dėmesio sulaukia trisdešimt.

Daugiau pinigų nesuranda

Vairuotojus stebina, kad dažnai gatvėse eismo juostos pradedamos dažyti įpusėjus ar baigiantis vasarai. Tokia situacija tęsiasi ne vienus metus.

Iš beveik pusantro tūkstančio Kauno gatvių kasmet paženklinama šiek tiek daugiau nei 30. Eismo priežiūros specialistai teigia, kad horizontalus ženklinimas nors iš dalies padėtų sutvarkyti chaotišką miesto transporto eismą.

„Visada prašome, kad iš biudžeto būtų skiriama dvigubai daugiau pinigų gatvėms ženklinti. Tačiau gauname 400 tūkstančių litų. Šios sumos užtenka tik pagrindinėms gatvėms“, – aiškino Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys.

Šiemet Kaune eismo juostos bus pažymėtos 31 gatvėje. Šalutinės gatvės, kaip ir kasmet, bus pamirštos. Darbus žadama pradėti atšilus orams. „Bendrovės, remontuojančios gatves, privalės jas ir pažymėti juostomis. Tai bus įrašyta konkurso sąlygose“, – pasakojo Z.Girčys

Pasak Z.Girčio, vieno kvadratinio metro žymėjimas miestui kainuoja 17,5 lito, jei gatvė žymima plastiku, kaina išauga iki 70 litų. Brangesniu būdu yra pažymėta dalis Savanorių ir Sukilėlių prospektų.

Padėtų išvengti avarijų

Eismo sąlygos priklauso ne tik nuo gatvėse pastatytų ženklų ar vairuotojų kultūros, bet ir nuo to, ar pažymėtos juostos. „Nieko panašaus nėra nė viename kitame Lietuvos mieste, išskyrus Kauną. Kol gatvėse pažymimos linijos, neretai ir vasara įpusėja. Juostos nepatyrusiems ir iš kitų miestų atvykusiems vairuotojams padėtų nežioplinėti gatvėse. Sumažėtų spūsčių ir net avarijų. Eismo juostos nėra kažkoks išgalvotas dalykas, kurio mes reikalaujame, tai – standartas. Deja, Kaune jo nesilaikoma“, – apgailestavo Kauno eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius.

Apie tai ne kartą kalbėta su miesto vadovais, tačiau padėtis nesikeičia. „Kaltę už nesutvarkytas gatves turėtų prisiimti tie, kurie tiesiogiai atsakingi už vykdomus projektus. Jei būtų dirbama profesionaliau, ir darbų kontrolė būtų griežtesnė“, – konstatavo A.Tarasevičius.

Lenkia ir Šiauliai

Skirtingai nei Kaune, kituose Lietuvos miestuose paženklinama kur kas daugiau gatvių. Gerokai mažesniuose Šiauliuose šiems darbams šiemet ketinama skirti beveik 300 tūkstančių litų – tik 100 tūkstančių litų mažiau nei Kaune. Už šias lėšas bus pažymėta dvigubai daugiau gatvių nei Kaune – apie 60.

„Visada juostas nubrėžiame pagrindinėse gatvėse. Praėjusiais metais už 240 tūkstančių litų paženklinome daugiau nei 50 gatvių“, – pasakojo Šiaulių savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Sodienė. Šiauliečiai taip pat ženklina ir dalį šalutinių miesto gatvių.