Dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas ir buvęs sostinės vicemeras Stanislovas Šriūbėnas toliau svaidosi žaibais dėl apgailėtinu kuriozu virtusio Gedimino prospekto remonto. Abu politikai dievagojasi kiniškų plytelių nekloję.

Kaltinamas nepagrįstai?

Trečiadienį spaudos konferencijoje Aplinkos viceministras S.Šriūbėnas neigė jam sostinės savivaldybės politikų mestus kaltinimus dėl nekokybiškai atliktos Gedimino prospekto rekonstrukcijos. Tuo metu Vilniaus vicemeras buvo priskirtas atsakingu už prospekto rekonstrukciją.

„Projekto technines sąlygas parengė Miesto ūkio departamentas, kurio direktorius buvo Virginijus Dastikas. Komisijos, kuri sprendė, koks turi būti Gedimino prospekto grindinys, darbe aš nedalyvavau, nebuvau įtrauktas. Techninės komisijos darbe aš dalyvavau tik pirmame etape, bet kituose dviejuose nedalyvavau. Trečio etapo dokumentus pasirašiau aš, nes atsakingas asmuo atostogavo. Privalėjau pasirašyti, nes buvo terminai. Tačiau viskas vyko pagal reikalavimus“, – rankas grąžė S.Šriūbėnas.

Politikas neigė mestus kaltinimus, esą jis rūpinosi darbų technine priežiūra. Anot jo, prie jos jis nebuvo įpareigotas prisidėti.

„Daug kur minima, kad aš atlikau techninę priežiūrą. Bet aš neturėjau kelininko atestato. Pagal direktoriaus įsakymą techninės priežiūros vadovu buvo patvirtintas Gintaras Glodenis“, – kalbėjo dabartinis viceministras.

S.Šriūbėnas taip pat pridūrė visiškai nedalyvavęs sprendžiant Rotušės aikštės rekonstrukcijos reikalus.

Pinigai iš verslo

S.Šriūbėnas neigė kalbas apie savo neteisėtą praturtėjimą. Žurnalistai jau seniai nagrinėja S.Šriūbėno turto deklaraciją, kurioje aiškiai matomas staigus praturtėjimas.

„Iki 2000-ųjų dirbau versle. Beveik visi pinigai buvo uždirbti iki tada. Pardaviau butą, pardaviau sodą, pardaviau gal dar kai ką. Pajamos padidėjo pardavus vieną objektą. Valstybei sumokėjau 70 tūkst. litų mokesčių. Namą savo gyvenime pastačiau vieną, leidimas išduotas 1992 m. Pastatytas per beveik trejus metus“, – teigė S.Šriūbėnas.

Anot politiko, namą savo dukrai jis statė nuo 1990-ųjų, tuomet pinigų esą užsidirbo iš Rusijos į Lietuvą veždamas įvairias prekes.

„Darėme gerą darbą Lietuvai, tuomet daug kas taip darė, vežė iš Rusijos ir kitur prekes. Gyvenau iš verslo. Paskui pardaviau trijų kambarių butą ir uždirbau“, – savo turtų kilmę aiškino S.Šriūbėnas.

Politikas taip pat ne kartą kaltintas savo namo kieme pasistatęs Gedimino prospektui skirtą suoliuką. Esą jis jį pasisavino neteisėtai, tačiau pats dabartinis viceministras aiškina, kad suoliukas ne toks.

„Mano suoliukas yra iš Italijos, tokių visi gali nusipirkti. Prospekte suoliukai yra iš Lietuvos, čia gaminti“, – sakė S.Šriūbėnas.

Atsakingas A.Zuokas

S.Šriūbėnas ne tik kratosi kaltės, bet ir tvirtina matąs mero A.Zuoko atsakomybės trūkumą. Anot viceministro, būtent A.Zuokas turėtų būti atsakingas už prospekto rekonstrukciją, esą jis prižiūrėjo visą rekonstrukcijos eigą.

„Visi pasitarimai vyko pas merą. Konkursai, savaime aišku, vyko Viešųjų pirkimų komisijoje. O visa kita A.Zuokas žinojo. Vilniaus miesto meras, turėdamas tiek energijos ir gabumų, tikrai viską žinojo“, – sakė S.Šriūbėnas.

Jis teigė pats matęs, kaip A.Zuokas vaikštinėjo po statybvietę ir nurodinėjo projekto autoriams bei statybininkams.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs buvęs vicemeras Gintautas Babravičius aiškino, kad skandalą dėl prospekto rekonstrukcijos sukėlęs meras tik kuria dar vieną viešųjų ryšių akciją.

„Žinome apie jo sugebėjimus, jis moka pasinaudoti viešąja erdve ir įtikinti žmones. Tačiau čia tik bandymai atsakomybę nusimesti nuo savo pečių. Į tą akciją jis įtraukė ir Seimo Antikorupcijos komisiją“, – kalbėjo G.Babravičius.

Be to, liberalcentristas sakė manąs, kad meras jaučia asmenišką nuoskaudą dėl šios partijos ir sąmoningai jai kenkia.

„Jis yra autoritarinis meras. Be jo žinios mieste niekas nevykdavo. Todėl reikėtų kreiptis tiesiogiai į poną Zuoką“, – pridūrė G.Babravičius.

Ieškos kaltų

Vilniaus meras A.Zuokas iš savo oponentų kalbų šaiposi ir vadina jas nerimtomis. „Taip, aš pats ir trinkeles klojau, ir pjausčiau jas Kinijoje“, – pašmaikštavo A.Zuokas.

Vis dėlto A.Zuokas dėjosi ir pats jaučiąs atsakomybę dėl nevykusių darbų sostinės centre.

„Klausimas nėra paprastas, mes turime parengti dokumentus kreiptis į prokuratūrą. Ekspertai turi iki galo atsakyti, kas už kokį procesą atsakingas. Be abejo, dalis atsakomybė tenka ir projektuotojams, ir rangovams, ir tiekėjams, ir darbus vykdžiusioms priežiūros institucijoms. Nors darbai buvo baigti man nebūnant miesto vadovu, aš jaučiu atsakomybę“, – kalbėjo meras.

Miesto vadovas užsiminė kalčiausiu asmeniu šioje istorijoje laikąs būtent S.Šriūbėną.

„Turiu aiškią savo asmeninę nuomonę apie tą žmogų. Dėl to, dėl ko skauda ir vilniečiams, matant prospekto kokybę, ir man asmeniškai kaip miesto vadovui, yra pikta, kad žmonės, kurie buvo atsakingi, nepadarė visko taip, kaip galėjo padaryti“, – savo vertinimą baigė meras.

Atsieis milijonus

Už subyrėjusį Gedimino prospektą teks kloti milijonus litų. Prospektui sutvarkyti ketinama išleisti maždaug 10 mln. litų.

Kaip teigia analizę atlikę ekspertai, didžiausia žala prospekto grindiniui padaryta nuo Vasario 16-osios gatvės iki Žvėryno tilto. Specialistų skaičiavimu, pakeisti trinkeles šioje dalyje kainuos daugiau kaip 9,17 mln. litų. Atkarpai nuo Lukiškių iki V.Kudirkos aikštės sutvarkyti bus išleista maždaug 800 tūkst. litų.

Apibendrintose ekspertų išvadose kalbama, kad iš viso teks pakeisti maždaug pusę Gedimino prospekto trinkelių.

Savivaldybė atliko ekspertizę, kuria nustatė, kad Rotušės aikštėje ir Didžiojoje gatvėje bei jos prieigose, atliekant rekonstrukciją, vietoj savivaldybės projekte numatyto raudono granito buvo panaudotas smiltainis.

Šią klaidą neva padarė įmonės „Gatvių statyba“ ir „Vilniaus kapitalinė statyba“, o žala vertinama 2,5 mln. litų.

Be to, prospektą renovavęs „Luidas“ bankrutuoja, tad miestas pats turės finansuoti visą remontą. Ši įmonė savivaldybei esą skolinga 7 mln. litų.

Vilniaus vystymo kompanija, anot vieno miesto vadovų, pažadėjo sumokėti 1,8 mln. litų. Tačiau taip pat savivaldybė norėtų gauti kompensacijų iš bendrovių „Vilniaus planas“ (500 tūkst. litų), „Ekspertizių studija“ (234 tūkst. litų).