Gyventojams nesutinkant su pasiūlymais remontuoti avarinės būklės Panerių g. 15 esančio namo, prabilta apie kraštutinį sprendimą – gyventojų iškeldinimą. Miesto valdžia tvirtina, kad savivaldybės būstų visiems neužtektų, o ir ne visi būtų patenkinti naujomis sąlygomis.

Iškels, jei nesusitars

Įtampa dėl Panerių gatvės 15-o namo auga: gyventojai nesutinka jau su trečio rangovo, išrinkto atlikti kapitalinį namo remontą, sąlygomis, tad jau imta kalbėti ir apie kraštutinį įstatymų numatytą sprendimą – gyventojų iškeldinimą.

Tiesa, tokio radikalaus šios problemos sprendimo būdo nenori nei namo administratorius, nei Vilniaus savivaldybė. Nes greičiausiai ne visiems 17-os butų gyventojams užtektų savivaldybės turimų būstų.

Tačiau jei gyventojų gyvybei kyla pavojus, įstatymai namą administruojančią įmonę įpareigoja imtis bet kokių priemonių.

"Tokia prievolė numatyta įstatyme ir techniniame reglamente – jei jau gresia pavojus gyvybei, aplinkai, žmonių saugumui. Toks kelias yra, – teigė  savivaldybės Energetikos ir būsto skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas. – Tarkime, jei stogo perdanga įskilusi ar yra stogo deformacijų ir jei ekspertai nustato, kad būklė avarinė, tai turi būti atliekama. Aišku, praktiškai tai padaryti labai sunku. Praktikoje buvo vienas atvejis Šiaulių gatvėje, kai sugriuvo namo dalis, tada žmonės buvo iškeldinti, apgyvendinti kituose būstuose."

Žada pagalbą, tik nežinia kada

K.Karosas patvirtino, kad ekspertai nustatė, jog Panerių gatvės 15-as namas – avarinės būklės, tad, vadovaujantis įstatymais, šio namo gyventojams priverstinis iškeldinimas gali būti taikomas.

Anot jo, savivaldybė taip pat žada padėti ir sukurti specialų fondą, kuris, jei tik pritars taryba, galbūt leistų skirti beveik penktadalį remontui reikalingos sumos, t. y. bent 80 tūkst. litų. Tačiau toks fondas net jei ir būtų įsteigtas, tai ne anksčiau kaip po poros metų, o tai reiškia, kad greitų permainų gyventojai gali nesitikėti. O laikas šiuo atveju ne gyventojų naudai – brangi kiekviena diena, nes delsiant nelaimė gali vėl pasikartoti.

"Mes svarstome tam tikrą galimybę, kad taryba patvirtintų tvarką, pagal kurią būtų suteikiama finansinė parama – 20 ar kažkiek procentų – avarinių konstrukcijų remontui. Taip, tas procesas gali užtrukti, o darbus tame name reikia atlikti itin skubiai. Bet darbai yra suplanuoti keliais etapais, pirmiausia numatyta pašalinti grėsmę keliančius balkonus. Su gyventojais apie tai šnekėta. Tuomet, po kelių etapų, būtų prieita ir prie kitų konstrukcijų remonto. Savivaldybė ten taip pat turi turto – pusrūsius, tad mes taip pat prisidėsime prie darbų. Kiek žinau, savivaldybės dalis gali sudaryti iki 15 proc. visų darbų. Nors visos tvarkos remiasi tuo, kad darbai finansuojami nuo pat pradžių, yra galimybė juos finansuoti ir atgaline tvarka", – kad atidėlioti siekiant gauti paramą nėra reikalo, pripažino savivaldybės atstovas.

Renovacijos programa neišgelbės

Per šio namo gyventojų susitikimus buvo svarstyta galimybė namui dalyvauti būsto modernizavimo programoje, kuri padėtų gauti iki 15 proc. valstybės finansavimą kai kuriems darbams.
Tačiau K.Karosas informavo, kad gyventojai vargu ar ką laimėtų, nes valstybė finansuotų tik šilumos išsaugojimo priemones, bet ne kapitalinį namo remontą, tad galutinė suma, kurią būstų savininkams tektų sumokėti už darbus, įvertinus net ir valstybės piniginį indėlį, galėtų būti netgi didesnė.

"Tie reikalingi darbai tame name yra daugiau atstatomojo pobūdžio, nesusijusio su šilumos vartojimu, na, galbūt tik stogo apšiltinimas. Bet ten yra įrengtas krosninis šildymas, tai vargu ar būtų tos šilumos kiek nors sutaupyta", – teigė jis.

Vis dėlto, neradus kompromiso, svarstyti gyventojų iškeldinimo galimybę, kad ir kaip tai būtų nemalonu, tektų.

"Tuomet turėtų, matyt, būti teismo sprendimas, įpareigojantis savininkus palikti tą avarinį būstą. Matyt, turėtų įsikišti ir policija. Kaip tai praktiškai turėtų vykti, nelabai įsivaizduoju. Tikiuosi, kad tokio sprendimo neprireiks – penktadienį numatytas susitikimas su gyventojais", – kad sprendimas bus priimtas, vylėsi specialistas.

Delsimas lėmė tragediją

Nors gyventojus apie avarinę namo būklę bei būtinybę atlikti skubų remontą namo administratorius "Naujamiesčio būstas" informavo ir anksčiau, gyventojams šis pasiūlymas netiko. Net ir po to, kai šių metų birželio 25-ąją nukrito vienas namo balkonų.

Per minėtą incidentą buvo sunkiai sužalota, o vėliau ligoninėje mirė 86-erių namo gyventoja Liuvova N. Apie iškeldinimą prabilta neatsitiktinai – gyventojams nesutinkant imtis priemonių, panaši nelaimė gali nutikti vėl.

2007 m. sausio 25 d. Vilniuje, Šiaulių gatvės 8-ame name, įvykus vandentiekio avarijai nugriuvo dalis bendrovės "Constructus" statomo namo – tuomet gyventojai bendrovės iniciatyva laikinai buvo apgyvendinti viešbučiuose. Po kelių savaičių jie perkelti į savivaldybės rezervinio fondo butus, kur gyveno tol, kol su statybų bendrove buvo išspręsti ginčai dėl kompensacijų
2007-ųjų kovo 11-ąją viename Žirmūnų rajono daugiabutyje kilo gaisras, kuris pareikalavo 6 žmonių gyvybės, sudegė ar kitaip buvo apgadinta daugybė butų. Tuomet savivaldybė suteikė būstą iškart net keliolikai šeimų. Tačiau šiuo metu tokios galimybės yra itin ribotos dėl milžiniškų savivaldybės skolų ir socialinių būstų trūkumo.